Pagal gamybos pajėgumus ši jėgainė yra viena didžiausių Europoje. Esą per metus ji turėtų pagaminti 100 tūkst. megavatvalandžių, o tokio kiekio užtektų aprūpinti 110 tūkst. šalies gyventojų.
„Ši biometano gamykla perka dujas iš pagrindinės partnerės „Kuranos“ ir tas biodujas grynina iki gamtinių dujų kokybės, o tada vamzdžiu tiekia į magistralinį dujotiekį „AmberGrid“, – „Lietuvos ryto“ televizijai teigė „Kuranos“ generalinis direktorius Jurgis Polujanskas.
„Čia gali atvažiuoti sunkvežimis su nedideliu kiekiu suspausto biometano ir įpumpuoti jį į dujotiekį. Tai kaip papildoma paslauga. Tai labai gerai, nes, pavyzdžiui, ne visi ūkininkai patys turi dujotiekį, kad galėtų prisijungti, bet turi didelį kiekį atliekų, iš kurių galima gaminti biometaną“, – teigė Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Pasak J.Polujansko, pagal gamybos pajėgumą ši jėgainė yra viena didžiausių Europoje.
„Mes per metus pagaminame maždaug 100 tūkst. megavatvalandžių, gal net 110 tūkst. megavatvalandžių. Visoje Europoje yra apie 1,2 tūkst. biometano gamyklų, o tokių, kurios gamina tiek pat, kiek „Tube Green“ ir daugiau, yra tik apie 100. Tad mes patenkame tarp 8 proc. didžiausių Europos gamyklų“, – teigė J.Polujanskas.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad Pasvalio rajone įgyvendinamas projektas padės Lietuvai siekti žaliosios energetikos tikslų. Tai prisidės ir prie importo mažinimo.
Ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė ir tai, kad jei energetikos šaltinius turėtume Lietuvoje, tai yra patys gamintume elektros energiją, biometaną, dujas, automobiliams naudotume neiškastinį kurą, visi pinigai liktų Lietuvoje ir čia kurtų pridėtinę vertę.
Gamykla nepatogumų neturėtų sukelti ir Pasvalio rajono gyventojams. Esą joje įdiegta pažangi aukščiausius aplinkosaugos standartus atitinkanti biometano išgryninimo technologija, kuri neskleidžia triukšmo ir kvapo.
„Radome sprendimą Skandinavijoje. Kvapų problema išspręsta jau prieš 4 metus, net ir šiuo metu esant gamykloje, kuri jau veikia pilnu pajėgumu, jokio kvapo nesijaučia“, – teigė J.Polujanskas.
Lietuva pirmoji iš Baltijos šalių prie dujų perdavimo tinklo prijungė stambią biometano gamyklą.
