Dar neseniai susistačiusios puokštes ant šaligatvio Gedimino prospekte, prie „Maximos“ parduotuvės, jas praeiviams siūlė dvi močiutės. Dabar žiedais prekiauja jau penkios moterys.
Prekyba čia griežtai sustyguota. Artėjant vidurdieniui moteriškės ant šaligatvio susistato plastikines vazas, vandens atsineša iš Vinco Kudirkos paminklo fontano. Atvažiuoja juodas lengvasis automobilis, iš jo iššokęs jaunuolis skubiai išdalina krepšius, vadinamuosius „baulus“, su gėlėmis ir nuvažiuoja.
Savivaldybė, kadaise skyrusi prekybos vietas savo užaugintomis gėlėmis kitoje Gedimino prospekto pusėje, prie įmonės „Susisiekimo paslaugos“ paviljono, iki šiol nenubaudė nė vienos prekeivės. O pastaruoju metu ir Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai nebeatvažiuoja net pabarti, todėl norinčiųjų imtis nelegalaus verslo būtų ir daugiau, tik čia tvarka geležinė.
Paslėpė valstybinį numerį
Štai kaip Gedimino prospekte darbo diena prasidėjo pirmadienį: prieš 12 valandą atvažiavo automobilis, sustojo ant dviračių tako ir prasidėjo gėlių dalybos prekeivėms.
Pastebėjusi, kad veiksmai fiksuojami, viena prekeivių rusiškai užriko: „Ko čia fotografuoji? Eik, darbo susirask.“
Suprasdamas, kad pažeidžia Kelių eismo taisykles, skubiai iškrovęs gėles jaunuolis šoko į automobilį ir nulėkė prospektu netgi neuždaręs bagažinės dangčio, taip slėpdamas valstybinį numerį.
Vietą saugo du elgetos
Kad tvarka šioje nelegalioje prekyvietėje geležinė, iš karto nesuprasi. Ją paaiškino kitoje vietoje, A.Vienuolio gatvėje, gėlėmis prekiaujanti moteris.
„Kodėl iš vienos pusės ant šaligatvio nuolat išmaldos prašo bekojis vyras? Jis saugo, kad tuščios vietos neužimtų naujas prekeivis. Nes kas gi norės prekiauti gėlėmis prie elgetos?“ – paaiškino prekeivė.
Ji pastebėjo, kad kartais išmaldos prašyti ateina ir kitas vyriškis: „Abiem už vietos saugojimą turbūt moka.
O kartais, kai tų vyrų nebūna, matau pririštą didelį šunį. Jis ten kelias valandas kiurkso.
Nežinau, ar tai prekeivių triukas, bet kodėl gi ne?“
Pašnekovė pasakojo savo akimis mačiusi, kaip kartą prie prekeivių mėgino įsitaisyti konkurentė, bet gavo „baulu“ per galvą ir buvo priversta trauktis.
Prekeivės gėlių neaugina
Paklausta apie prekybą Gedimino prospekte, kita A.Vienuolio gatvėje gėlėmis prekiaujanti moteris prisipažino, kad jai tai – skausminga tema.
Ji 1,5 tūkst. eurų kiekvieną mėnesį moka vien už kiosko, kuriame nėra net vandentiekio, nuomą. Įsteigusi mažąją bendriją, dar privalo sumokėti „Sodrai“, kitus mokesčius. O čia dar atėję pirkėjai priekaištauja, kad ten, Gedimino prospekte, pigiau.
„Žinoma, kad ten pigiau. Juk man ne tik mokant mokesčius reikia kažkokiu būdu savo smulkųjį verslą išlaikyti, bet ir tas gėles dar užauginti“, – skundėsi vardo nenorėjusi minėti moteris. Šią savaitę ji siūlė pačios užaugintų jurginų.
Ji neabejojo: Gedimino prospekte prekeivės gėlių neaugina, nes eidama devintą ar dešimtą vakaro jas vis dar ten mato. Kada gi gėles auginsi?
Skundėsi ir dėl mokesčių
Anot moters, mokesčius, kurie neseniai dar padidėjo, moka ir vadinamosios S.Konarskio gėlių prekyvietės prekeiviai. Net prie Rokantiškių kapinių už prekyvietę reikia susimokėti. Tik ne Gedimino prospekte.
Jos nuomone, smulkiuosius verslininkus valstybė spaudžia į kampą reikalaudama mokėti pastovius mokesčius.
O galėtų būti taip: ateini dieną, prekiauji, susimoki. Kitą dieną neateini – nemoki. Taip, kaip neseniai buvo turgavietėse.
„Bet tikrų turgaviečių Vilniuje nebėra, o valstybei reikia pajamų“, – atsiduso moteris.
Kad Gedimino prospektas – aukso gysla, ji jau seniai pajuto. Anksčiau A.Vienuolio gatvėje gėlių prekyvietė buvo prie pat jo, vėliau nustumta gilyn, o dabar jos kioskas beveik prie pat Žemės ūkio ministerijos.
„Mane čia laiko tik žemėje įspaustos pėdos, nes trisdešimt metų čia. O ir kur neįgaliam žmogui daugiau darbo rasti?“ – nelinksmai pokalbį baigė gėlių pardavėja.
Vis dėlto labiausiai jai pikta ne dėl mokesčių, o dėl teršiamo miesto veido.
Kur tai matyta – Gedimino prospektas, čia pat parduotuvės durys ir ant žemės kaip Azijoje išdėliotos gėlių puokštės.
Kas kita, jeigu prekeiviams būtų stalai prie „Susisiekimo paslaugų“ paviljono, kur savivaldybė gėlių prekyvietę ir numačiusi.
Paviljonų įrengti nežada
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas ne kartą yra sakęs, kad už prekybą prie Gedimino prospekto 18-ojo pastato nubaustų asmenų nėra.
„Patikrinimų metu prekiaujantys asmenys į pareigūnų pastabas reagavo ir, susirinkę gėles, pasišalino.
Savivaldybės tikslas – ne bausti, o šviesti žmones ir ieškoti situacijų sprendimo būdų. Dėl to į pastabas dėl neleistinoje vietoje vykdomos prekybos reaguojantys asmenys nėra baudžiami“, – anksčiau yra aiškinęs G.Grubinskas.
Jis patvirtino, kad kitoje Gedimino prospekto pusėje, prie „Susisiekimo paslaugų“ paviljono, savivaldybės sprendimu yra numatyta prekybos vieta.
Bet tik savo sklypuose užaugintomis gėlėmis.
Šioje vietoje vienu metu gali prekiauti iki 5 asmenų ir jie naudojasi išskirtinėmis teisėmis. Leidimo prekybai gauti nereikia, taigi ir susimokėti kokios nors rinkliavos niekas neprašo.
Paklaustas, kodėl neįrengiamos civilizuotos prekybos vietos, savivaldybės atstovas dėstė – kadangi jokia rinkliava už prekybą šioje vietoje nėra renkama ir tai nėra nuolatinė prekyvietė, tai ir paviljonai nėra įrengiami.
Tiesa, patys prekeiviai gali pasistatyti laikinus įrenginius ar stalus.
Chaotiška prekyba savivaldybei – nė motais
Panašiai išskirtinėmis teisėmis naudojasi ir sendaikčių prekeiviai prie Kalvarijų turgavietės tvoros. Kartais juos aplanko tikrintojai, bet jie irgi tik pabara pažeidėjus.
Tad turgaus tvora kiekvieną dieną apkabinėjama dėvėtais drabužiais, ant šaligatvio suverčiamos krūvos senų batų, įvairių sendaikčių.
Tiesa, atnaujinus Kalvarijų gatvę dabar sendaikčių prekeivių sumažėjo, bet prie įėjimo į turgavietę toliau prekiaujama daržovėmis, pieno produktais.
Kalvarijų turgavietę valdančiai bendrovei KTVG teritorija už sienos nepriklauso, tai – viešoji vieta. Savivaldybė apie turgaus prieigose vykstančią prekybą be leidimų seniausiai žino.
Kodėl savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius nebaudžia prekeivių?
Pasirodo, savivaldybė tik prisideda prie viešosios tvarkos užtikrinimo, nes nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas yra pagrindiniai policijos uždaviniai, kuriuos ji atlieka vadovaudamasi įstatymais ir kitais teisės aktais ir bendradarbiaudama su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei visuomene.
Policijos pareigūnams, suprantama, vis atsiranda svarbesnių užduočių nei vaikytis nelegalius prekeivius.
