Atsitokėję jie vėl sarkastiškai komentaruose minėjo gerovės valstybės pavadinimą, o posakis „Geriausia, kas galėjo nutikti Lietuvai“ tuoj pat tapo patyčiomis.
Tokie vertintojai žinutę apie pasikeitusią Lietuvos poziciją Ekonomikos vargo indekse pasitiko maždaug taip: „Štai iki ko mus „davarė“.“
Bet krūpčiojo, kad Lietuvos pozicija Ekonomikos vargo indekse pasikeitė ir šalis iš prieš tai užimtos septintos vietos atsidūrė trečioje, tik tie naivuoliai, kurie plačiu žvilgsniu nesugeba apžvelgti geopolitinės padėties. Tie, kurie verda savose sultyse ir jiems nesvarbios pasaulinės „varkės“.
O jos tokios. Lenkija nebesusitvarko su iš Baltarusijos plūstančiais migrantais jau nuo vasaros pradžios, o dabar padėtis aštrėja. Vokietija dėl šios problemos stiprina ne tik sienos apsaugą su Lenkija, bet ir su Čekija.
Sunkiai migrantų srautus sekasi atremti ir Latvijos pareigūnams, jiems jau į pagalbą suskubo Lietuvos pasieniečiai.
Tai ką, mūsų valstybės sieną beliks tik koncertina saugoti, kurios pelkėse iki šiol nėra? Taip.
Kad tokios apsaugos pakanka, liudija net statistika.
Lenkijos sienos su Baltarusija ilgis 418 kilometrų, Latvijos – 173, o Lietuvos – net 679 kilometrai.
Kiek migrantų kiekvieną dieną iš Baltarusijos veržiasi į Lenkiją ir Latviją? Šimtai. O į Lietuvą – keliolika, kelios dešimtys, buvo dienų (net kelios iš eilės), kad nepasitaikė nė vieno atėjūno.
Taigi Lietuvos prastėjantys visi Ekonomikos vargo indeksą sudarantys rodikliai – nedarbo lygis, BVP pokytis ir infliacija – iš tiesų yra gerai.
Nors ne ekonomikos profesoriai ar finansų analitikai veržiasi iš Baltarusijos į Lietuvą, matyti, kad prieš rengdamiesi žygiui jie susipažįsta su ekonomikos rodikliais valstybės, kurią ketina aplankyti tikrai ne turizmo tikslais.
