Eitynėse ir mitinge dalyvaujantys 600 profsąjungų narių reikalauja didesnių atlyginimų, mažesnių darbo krūvių, teisingesnių ir progresyvesnių mokesčių, prieinamų viešųjų paslaugų, lengvesnių sąlygų organizuoti streikams, bei kai kurių viešojo sektoriaus reformų stabdymo.
„Reikalaujame oraus atlyginimo už savo darbą!“, „Darbo užmokestis – ne pašalpa“, „Mes – ne šluotos laikytojai! Darbuotojai verti pagarbos“, „Oriai gyventi už MMA – misija neįmanoma“, „Grąžinkite teisę streikuoti!“ – tokius ir panašius plakatus rodė mitinguojantys profsąjungų nariai.
Mitingo metu skambėjo šūkiai „Norime socialinio teisingumo – solidarumo“, „Neveržkite diržų – neliko jau skylių“, „Kuo labiau spausit, tuo labiau šauksime“ ir „Taupymo politikai – ne“.
Renginį organizuoja Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK), Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Respublikinė jungtinė profesinė sąjunga (RJPS).
Pasak jų, eiseną ir mitingą paskatino augantys įmonių pelnai, kurių nepasiveja algos, griežta Europos Centrinio Banko politika, skurdinanti dirbančiuosius ir Vyriausybės vykdomos viešojo sektoriaus reformos, kurios neigiamai atsiliepia tiek visuomenei, tiek sektoriaus darbuotojams. Be to, anot jų, dirbantieji taip pat gąsdinami artėjančiais sunkmečiais.
„Susirinko ne tik viešojo sektoriaus atstovai, bet ir žmonės iš privataus sektoriaus, kurie sako, kad nusipelno gyventi geriau, o jų atlyginimai neauga taip, kaip turėtų. Ypatingai esame susirūpinę dėl viešojo sektoriaus, kurio darbuotojų atlyginimai neauga, bei yra inicijuojamos įvairios pertvarkos, kurios nerodo teigiamų ženklų, jog šis atlyginimas bus didesnis“, – penktadienį mitingo metu teigė LPSK pirmininkė Inga Ruginienė.
„Šiandien kalbame tik apie biudžeto išlaidas, bet nieko nekalbama apie įplaukas. Kas atsitiko su mokesčių reforma? Ji paskendo užmarštyje ir eilinį kartą Vyriausybė nusiuntė žinutę, kad saugo kapitalą“, – pridūrė ji.
Pasak LPSK pirmininkės, penktadienį panašūs protestai vyksta Prancūzijoje, Vokietijoje, kitose Baltijos šalyse.
„Šiandien iš tikrųjų protestuoja visa Europa ir siunčia žinutę, kad atlyginimai turi būti aukštesni ir gyvenimo kokybė turi būti geresnė. Ir labai didelis mitingas laukia Prancūzijoje, bet kiekvienoje Europos šalyje šiandien darbuotojai sako, kad nenori taikstytis su šia padėtimi“, – teigė ji.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė tvirtino, kad „diržų veržimo“ politika veikia tik darbuotojus, o ne bendrovių vadovus. Taip pat, anot jos, teigiamas valstybės lėšų taupymas paskatins emigracijos bangą.
„Negalima užšaldyti žmonių atlyginimų iki 2026 metų! Negana to, mums atlyginimai užšaldomi, o vadovams, politikams ir kai kuriems kitiems jie kyla. Todėl sakome „ne“ diržų veržimui“, – teigė ji.
„Buvo 2008 metais priimtas toks diržų veržimas ir išvažiavo tiek daug žmonių ir nebegrįžo. Ar norime, kad išvažiuotų paskutiniai Lietuvos jauni žmonės“, – pridūrė ji.
Tuo metu RJPS pirmininkas Arvydas Dambrauskas tikino, kad nieko nėra nedaroma, kad būtų užtikrintas didžiųjų bendrovių veikimas. Be to, anot jo, valstybės gynybos poreikiais bandoma užgniaužti kritiką prieš per mažas sumas, skiriamas gerinti darbuotojų sąlygas.
„Stoja geležinkelis, uostas, „Lifosa“ ir „Achema“, bet didžiausios išlaidos ginklavimuisi. Mes nieko prieš, kad būtų ginkluojamasi, bet turi likti ir žmonėms“, – tvirtino jis.
Po RJPS pirmininko Arvydo Dambrausko kalbos, kritikuojančios biudžeto sudarymo procesą, skambėjo ir „Seimą lauk!“.
Prezidentui, premjerei ir Seimo pirmininkei buvo išsiųsti profesinių sąjungų reikalavimai
Prieš mitingo pradžią prezidentui Gintanui Nausėdai, ministrės pirmininkei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijos Čmilytės-Nielsen buvo išsiųsti profsąjungų reikalavimai. Šiame dokumente reikalaujama, kad Biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio įstatymo ir Vidaus tarnybos statuto projektų priėmimas būtų stabdomas, „kol jie nesuderinti su socialiniais partneriais“, prašoma susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, peržiūrint juos kiekvienais metais.
Taip pat reikalaujama stabdyti valstybės ir savivaldybių įmonių vertimą akcinėmis bendrovėmis, suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti įmonėms, kurių darbuotojai yra susibūrę į profesines sąjungas ir yra sudarę kolektyvines sutartis, skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, bei liberalizuoti streikų organizavimą.
Galiausiai iš profsąjungų pusės yra prašoma reformuoti mokesčių sistemą, užtikrinant teisingumo principą ir įvedant realius progresinius mokesčius visoms pajamoms, bei stiprinti valstybės pajėgumus kovai su šešėline ekonomika ir įteisinti piktnaudžiaujantiems verslams baudas nuo apyvartos.
Mitinge taip pat dalyvavo regionų profesinių sąjungų federacijos, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos, Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjungos, jungtinės Klaipėdos krašto profesinės sąjungos, jungtinės Panevėžio profesinės sąjungos, Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profsąjungos ir Lietuvos miškų ir miško pramonės darbuotojų profsąjungos pirmininkai ir atstovai.
