Viešose duomenų bazėse skelbiama, kad 335 darbuotojus turinčiai bendrovei „Kauno energija“ priklauso 99 automobiliai, beveik visi – lengvieji.
Tą pačią veiklą vykdančių kitų didžiųjų Lietuvos miestų įmonės automobilių turi gerokai mažiau. Štai Vilniaus šilumos tinklai pagal veiklos apimtį yra dvigubai didesnė įmonė nei „Kauno energija“, ji turi 591 darbuotoją ir tenkinasi 56 automobiliais.
Bendrovė „Klaipėdos energija“ (276 darbuotojai) turi 43 automobilius, „Šiaulių energija“ (228 darbuotojai) – 45 automobilius, „Panevėžio energija“ (374 darbuotojai) – 54 automobilius.
Kauno savivaldybės valdomoje bendrovėje „Kauno vandenys“ dirba 348 darbuotojai – tai daugiau negu „Kauno energijoje“, tačiau ji turi tik 42 automobilius.
Siūlė įvertinti ypatumus
„Lyginti skirtingų miestų šilumos tiekimo įmones pagal veiklos apimtį – parduotą šilumos kiekį ar darbuotojų skaičių – nėra korektiška“, – pareiškė bendrovės „Kauno energija“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota.
Pasak jo, skirtingą automobilių poreikį lemia ne įmonių darbuotojų skaičius ar vartotojams tiekiamas šilumos kiekis, o skirtinga šilumos tiekimo veikloje naudojama infrastruktūra, jos kiekis, geografinis pasiskirstymas ir skirtinga jos priežiūros bei remonto apimtis.
„Kauno energija“ išsiskiria tuo, kad veiklą vykdo net 16 nutolusių šilumos gamybos objektų – Kauno mieste, Kauno rajone (Raudondvaryje, Ežerėlyje, Akademijoje, Garliavoje, Girionyse, Neveronyse, Domeikavoje) ir Jurbarke, kurie tarpusavyje nutolę daugiau kaip 80 kilometrų, taip pat prižiūri apie 450 kilometrų šilumos trasų.
Š.Bulotos žiniomis, Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose šilumos tiekimo veikla organizuojama gerokai kompaktiškiau iš kelių pagrindinių didelių šilumos gamybos šaltinių.
„Siekiant šilumą gaminti ir tiekti patikimai, privalu turėti patikimą ir pakankamą transporto priemonių parką, leidžiantį specialistams tiek pasiruošimo šildymo sezonui metu, tiek jam prasidėjus operatyviai vykti į objektus, reaguoti į situacijas“, – tikino „Kauno energijos“ atstovas.
Senienų norėtų atsikratyti
Pasak Š.Bulotos, didžioji dalis automobilių, kurie yra įregistruoti kaip lengvieji asmeninės paskirties, naudojami gamybiniam-techniniam aptarnavimui – jie skirti gamybos, tinklo valdymo, techninės priežiūros specialistams.
Įgyvendindama strateginius CO2 taršos ir veiklos eksploatacinių sąnaudų mažinimo tikslus „Kauno energija“ keičia senus, taršius ir neefektyvius automobilius.
Tarp visų „Kauno energijos“ valdomų automobilių yra 17 registruotų (pagaminti 1992–2015 metais), tačiau jau nenaudojamų transporto priemonių, kurios bus parduotos aukcione. Dar trijų naudojamų automobilių veiklos nuoma baigiasi 2024 metais, ji nebus pratęsta.
Taip pat esą planuojama atsisakyti apie 10 veikloje naudojamų senesnių kaip 15 metų taršių automobilių, dalį jų keičiant elektriniais automobiliais. Iš viso 2023–2024 metais „Kauno energija“ planuoja atsisakyti apie 30 senų automobilių.
Nudžiugino darbuotojus
Praėjusiais ir šiais metais „Kauno energijos“ transporto parkas reikšmingiausiai atsinaujino įsigyjant 13 naujų elektrinių ir hibridinių automobilių.
Iš viso įsigyta 20 automobilių, pirkiniams skirta 660,6 tūkst. eurų.
Elektromobiliams įsigyti buvo suteikta APVA parama ir valstybės taikoma pridėtinės vertės mokesčio lengvata.
„Elektrą šiems automobiliams pasigamina pati įmonė iš įrengtų saulės elektrinių, todėl reikšmingai mažinama ne tik tarša, bet ir automobilių eksploatacinės bei degalų sąnaudos“, – pabrėžė Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Š.Bulota.
Jis pripažino, kad teisę naudotis automobiliais ne darbo metu turi darbuotojai, sudarę transporto priemonės nuomos sutartį su įmone ir įsipareigoję laikytis patvirtintų automobilių naudojimosi taisyklių. Tokių darbuotojų yra apie 40.
Tai reiškia, kad beveik pusė energetikos įmonės turimų automobilių skirti ir asmeniniam darbuotojų naudojimui, o gyventojai „Kauno energijos“ ženklais pažymėtus automobilius mato miesto paplūdimiuose, pajūrio kurortuose, daugiabučių kiemuose, turgaviečių bei prekybos centrų aikštelėse tiek darbo metu, tiek per šventes.
Pažadėjo pokyčių
Pranas Rakauskas
Kauno savivaldybės administracijos vyresnysis patarėjas
„Iš pirmo žvilgsnio skaičiai skiriasi lyginant su kitomis sektoriaus įmonėmis ir rodo perteklių, bet įmonė kaip tik šiuo metu atlieka savo transporto parko auditą ir planuoja atsisakyti senų bei taršių automobilių.
Netrukus įmonė turės tiek transporto priemonių, kiek jų reikia norint užtikrinti veiklą.“
Įmonės vadovai jaučia tvirtą užnugarį?
Trejus pastaruosius metus bendrovei „Kauno energija“ vadovauja buvęs premjerų Algirdo Butkevičiaus ir Sauliaus Skvernelio patarėjas energetikos klausimais Tomas Garasimavičius.
Premjeras S.Skvernelis atleido jį iš pareigų kaip praradusį pasitikėjimą.
Nepaisant šios aplinkybės, T.Garasimavičius tapo Kauno mero Visvaldo Matijošaičio patarėju, o netrukus pradėjo vadovauti „Kauno energijai“, kurios didžiąją akcijų dalį valdo Kauno savivaldybė.
„Kauno energijos“ valdybos pirmininku dirba „Vičiūnų grupės“ finansų direktorius Nerijus Mordas, vienas valdybos narių Giedrius Kazlauskas – V.Matijošaičio įkurtos visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys.
Stebėtojų tarybos pirmininku dirba buvęs V.Matijošaičio verslo partneris Antanas Etneris, o stebėtojų tarybos narys Mindaugas Bičkauskas – „Vičiūnų grupės“ administracijos direktorės, Kauno tarybos narės Ramunės Bičkauskienės sutuoktinis.
„Kauno energijos“ generalinis direktorius T.Garasimavičius priglaudė ir gerą savo bičiulį Nerijų Rasburskį – jis bendrovėje įdarbintas konsultantu.
N.Rasburskis yra dirbęs prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėju, tačiau energetikos reikalų žinovas vėliau buvo minimas prieštaringai vertinamose istorijose.
