„Pagrindinė problema, kad galiojantis reguliavimas neužtikrina vertinimo ataskaitų kokybės, vertintojų priežiūra neefektyvi. Tikslas – vertinimo ataskaitų kokybė, jų patikimumas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) surengtuose klausymuose teigė R. Bilkštytė.
„Pagrindinis pokytis – nestiprinti licencijavimo, bet stiprinti rezultatą, dėmesys – vertinimo atskaitų kokybei. Dabar licencijuojama profesija, t. y. egzaminavimas, kvalifikacijos kėlimas, profesinės etikos priežiūra, čia yra valstybės funkcija“, – aiškino ji.
R. Bilkštytės teigimu, taip pat siūloma atsisakyti valstybinio licencijavimo, kurio nėra daugumoje Europos Sąjungos (ES) valstybių ir kvalifikacija galėtų būti užtikrinama nereguliacinėmis priemonėmis, remiantis privalomosiomis gairėmis.
„Dėl vertintojo pasirinkimo valstybės viešajame sektoriuje būtų labai aiškios gairės, kada reikia pasirinkti vertintoją ir pagal kokius kriterijus jis turėtų būti atrenkamas“, – tvirtino viceministrė.
„Ataskaitų kokybės priežiūra stiprinama diegiant skaitmeninius įrankius. (...) Taip pat numatoma didesnė atsakomybė vertintojui“, – sakė ji.
Tuo tarpu Lietuvos draudikų asociaciją atstovavęs Andrius Romanovskis tikino, kad naujo modelio dėka vienintelis privalomas reguliavimas veiklos subjektams bus turėti privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Pasak jo, reguliatorius tokiu atveju bus draudikas.
„Su nauju modeliu vienintelis privalomas reguliavimas šios veiklos subjektams bus prievolė turėti privalomą civilinės atsakomybės draudimą. Jeigu subjektas neturės privalomo atsakomybės draudimo, spėju, jis tikriausiai negalės pateikti ataskaitos ir ją krauti į Registrų centro informacinę sistemą“, – tikino A. Romanovskis.
„Tokioje situacijoje de facto reguliatorius, kas gali vykdyti veiklą, kas negali, bus draudikas“, – sakė jis ir paminėjo, kad tokioje situacijoje galima įžvelgti rizikų.
Registrų centras turėjo pastabų
Registrų centro Turto vertinimo valstybės reikmėms skyriaus vadovė Lina Kanišauskienė turėjo pastabų dėl nekilnojamo turto (NT) masinio vertinimo periodiškumo, turto vertintojo sąvokos bei dėl civilinės atsakomybės draudimo.
Pasak jos, periodiškumas ir vertintojo sąvoka turėtų būti įtvirtinti NT kadastro įstatyme.
Galiausiai Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas tvirtino, kad valstybinis reguliavimas šioje srityje yra daugelyje šalių ir jo reikalingumas matomas ir Lietuvoje.
„Mums svarbu, kad turto vertintojai būtų integralūs, o jų paslaugos – kokybiškos. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektai visada turi interesą, jog turto vertinimas būtų šališkas, valstybinis reguliavimas yra svarbus ir daugelyje šalių jis egzistuoja arba egzistuoja ilgametėmis tradicijomis grįstas savireguliavimas“, – teigė V. Kriaučiūnas.
Rugsėjį Seime buvo pateiktos Finansų ministerijos inicijuotos įstatymų pataisos, kuriomis keičiamas turto ir verslo vertinimo reguliavimo modelis – atsisakoma biurokratinio vertintojo profesijos reguliavimo ir priežiūros.
Finansų ministerija įstatymų pokyčiais siekia didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir vertinimo ataskaitų patikimumo, skatina rinkos savikontrolę.
Įstatymų pakeitimais numatoma sudaryti sąlygas skaitmeniniams sprendimams, kurie veiktų kaip prevencija visų vertinimo ataskaitų kokybės kontrolei bei prisidėtų prie patikimo vertinimo užtikrinimo.
Be to, numatoma atverti visas viešojo sektoriaus turto vertinimo ataskaitas, viešinti nuasmenintus kito vertinamo turto duomenis.
Taip pat siekiama, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba (AVNT) vietoj vykdomų licencijavimo ir priežiūros funkcijų rengtų aktualias vertinimo standartų taikymo Lietuvoje rekomendacijas bei taikant administracinę atsakomybę už vertinimo pažeidimus, užtikrintų visuomenės interesą vertinimo srityje. Tokie technologiniai pakeitimai, pasak Finansų ministerijos, sudarys galimybes dereguliuoti pačią vertinimo profesiją.
Skaitmeninių priemonių sukūrimą numatoma finansuoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšomis, o valstybės biudžeto – jų palaikymą.
