„Baldai yra ta prekė, kurią gyventojai perka racionaliai, o ne impulsyviai.
Be to, turėjome keletą neigiamų faktorių – baldai brango dėl kylančių energetikos, žaliavų kainų, taip pat mažėjo gyventojų laisvos pajamos, nes brango energetika, infliacija sparčiai kilo“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pardavimų sumažėjimo priežastis vardijo SBA viceprezidentas Egidijus Valentinavičius.
Dėl to teko net atsisveikinti su dalimi darbuotojų, mat mažėjant pardavimų apimtims visus išlaikyti būtų buvę sudėtinga ir neracionalu. Tačiau į ateitį jau žvelgiama kiek optimistiškiau.
„Paskutiniu metu jaučiame besistabilizuojančią paklausą, pardavimai daugiau nekrenta, vadinasi, vartotojai atgauna pasitikėjimą ir ateityje laukiame tik augimo“, – teigė E.Valentinavičius.
Finansų ministerija taip pat į ateitį žiūri optimistiškiau. Prognozuojama, kad šiemet šalies ūkis smuks daugmaž 0,4 proc. – tai 0,5 proc. mažiau, nei manyta birželį. Infliacija sieks 9 proc. – perpus mažiau nei pernai.
„Besikeičiančios prognozės rodo, kad situacija nėra tokio bloga, kokia buvo įsivaizduojama.
Pagrindinės to priežastys – atpigusi energetika ir esanti konkurencija verslų, galinčių pasiūlyti vis mažesnes kainas gyventojams.
Įtampos, buvusios pernai, taip pat atslūgo. Net dujos dabar kainuoja 7 kartus mažiau nei prieš 12 mėnesių.
Tad verslų situacija gerėja, galimybių uždirbti pelną taip pat daugėja, tai reiškia, kad ir darbuotojai geriau jausis“, – aiškino finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad mažesnis nei 1 proc. BVP smukimas, atsižvelgiant į sudėtingą geopolitinę ir logistikos padėtį, „yra geras pasiekimas“.
Bet, jo nuomone, 2024 m. verslas pajus galutinę Europos Centrinio Banko (ECB) didintų bazinių palūkanų normų įtaką, todėl šie metai nebus lengvi.
„Pirmojo atokvėpio tikimės kitų metų vasaros pabaigoje arba net rudenį, nes brangstančių pinigų įtaka žmonėms ir verslui pasijus tik po pusės metų, mat dauguma paskolų Lietuvoje yra su kintančiomis palūkanomis ir 6 mėn. EURIBOR“, – komentavo LPK prezidentas.
Ekonomistas Algirdas Bartkus paminėjo, jog išaugusios palūkanų normos kerta visiems, o statybų sektoriui – itin skaudžiai. Dėl to gali sumažėti planuojamų projektų skaičius.
Be to, atnaujintos ekonomikos prognozės taps pagrindu dėliojant kitų metų biudžetą, kuriame, anot A.Bartkaus, infrastruktūrai, kuriai reikalingas statybų sektoriaus indelis, taip pat bus skiriama mažiau lėšų.
„Aukštos palūkanos veikia ne tik komercinį, bet ir valdžios sektorių. O valdžios sektoriaus pirkimai, susiję su statybų paslaugomis, netikiu, kad bus didesni nei šiemet. Tad šiam sektoriui reikia projektuoti nuosaikesnę raidą“, – kalbėjo ekonomistas.
Finansų ministerija prognozuoja, kad ekonomikos atsigavimo galima tikėtis kitais metais. Manoma, kad ekonomika kitąmet augs daugiau nei 1,5 proc.
