Praėjusią savaitę patvirtintame 2024 m. viešųjų finansų plane numatomos 17 mlrd. eurų pajamos ir 20,5 mlrd. eurų išlaidos. Lyginant su 2023 m., biudžeto įplaukos augs 1,46 mlrd. eurų (9,4 proc.), o valstybė išleis 1,5 mlrd. eurų arba 7,9 proc. daugiau.
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. sudarys 39,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), deficitas – 2,9 proc. nuo BVP. Skola ir deficitas nustatyti atsižvelgiant į tai, kad nuo kitų metų ES vėl galios Stabilumo pakto fiskalinės drausmės taisyklės, vadinamieji Mastrichto kriterijai.
Pagal juos, visos Bendrijos šalys turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. BVP biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė 2024 m. biudžetą pavadino „žmonių biudžetu“, kadangi jo rengėjai daug dėmesio skyrė gyventojų pajamų didinimui – papildomus 1,7 mlrd. eurų. Šiais išlaidas sudarys dirbančiųjų pajamų, paramos pažeidžiamiesiems visuomenės asmenims, senatvės pensijų didinimas ir mokytojų darbo užmokesčio didinimas.
Minimalų mėnesinį atlyginimą ketinama kelti iki 942 eurų neatskaičius mokesčių, vidutinę senatvės pensiją – iki 644 eurų. Taip pat iki 96,25 euro didinami vaiko pinigai. Daugiausia lėšų kitąmet ketinama skirti socialinei apsaugai – 10 mlrd. eurų. Po 3,8 mlrd. eurų bus asignuoti sveikatos apsaugai ir švietimui, 2,4 mlrd. eurų – bendroms valstybės paslaugoms, 2,13 mlrd. eurų – krašto apsaugai.
Investicijos Lietuvos ateičiai sudarys 3,2 mlrd. eurų.
Tuo tarpu šalies keliai prižiūrimi ir remontuojami bus už 715 mln. eurų. Parama Ukrainai sieks 232 mln. eurų.
Biudžetas suprojektuotas pagal Finansų ministerijos parengtą Ekonominės raidos scenarijų, kuriame kitąmet prognozuojamas 1,7 proc. BVP augimas (2023 m. ekonomika turėtų smukti 0,4 proc.). Ministerija taip pat numato, kad infliacija ateinančiais metais sudarys 2,9 proc., nedarbo lygis sieks 6,6 proc., o vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis kils 6,5 proc.
Kitais metais planuojama, kad „Sodros“ pajamos bus 7,64 mlrd. eurų (8,2 proc. didesnės nei laukiama 2023 m.), o sąnaudos – 7,06 mlrd. eurų (11 proc. didesnės nei 2023 m.).
PSDF biudžetą sudarys 3,5 mlrd. eurų, (13,5 proc. daugiau nei 2023 m.), tuo metu išlaidos turėtų sudaryti identišką sumą – beveik 3,5 mlrd. eurų ir taip pat augti 13,5 proc., lyginant su šių metų biudžetu.
PAF 2024 metų biudžete numatoma, kad pagrindinės veiklos įplaukos jame sudarys 16,4 mln. eurų, kai išlaidos – 3,3 mln. eurų.
Ketina priimti gruodžio 5 d.
Antradienį planuojamą Seimui pateikti 2024 m. valstybės biudžeto projektą parlamentarai ketina priimti gruodžio 5 d. Lapkričio 14 d. numatytas pirmasis šio pagrindinio šalies finansinio dokumento svarstymas Seime, lapkričio 23 d. – antrasis svarstymas.
Apie tokį kitų metų šalies biudžeto svarstymo grafiką Seimo seniūnų sueigą antradienį informavo Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.
Seimo Statutas numato, kad Vyriausybė, sudariusi kitų metų valstybės biudžeto projektą, ne vėliau kaip iki spalio 17 d. pateikia jį Seimui su duomenimis, kuriais pagrįstas šis projektas, primena naujienų agentūra ELTA.
Valstybės biudžeto projektui nagrinėti komitetuose ir frakcijose skiriama ne mažiau kaip 15 dienų. Tuo metu eiliniai Seimo plenariniai posėdžiai nerengiami. Iki lapkričio 25 d. valstybės biudžeto projektas turi būti apsvarstytas Seimo posėdyje.
Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
Priėmęs sprendimus dėl pasiūlymų ir pataisų, Seimas turi balsuoti dėl viso valstybės biudžeto projekto.
Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.
Bloga praktika
Vyriausybei kitų metų biudžete suplanavus 2,9 proc. deficitą, prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad numatydami tokį artimą ES reikalavimams rodiklį biudžeto rengėjai „eliminuoja Seimo narių pasiūlymus“.
Anot jos, toks būdas apriboti parlamentarų iniciatyvas neturėtų būti taikomas demokratinėje valstybėje.
„Svarstymai apie biudžeto projektą taip suspaudžiant fiskalinę erdvę, eliminuojant Seimo narių pasiūlymus, nėra gera praktika demokratinėje valstybėje. Turėtų būti palikta galimybė diskutuoti visiems“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė I.Segalovičienė.
Jos teigimu, Vyriausybė, kaip biudžeto rengėja, turėtų atsižvelgti į strateginius pasiūlymus, tartis ir susitarti su kiekviena teisę rengti ir siūlyti įstatymus turinčia institucija.
„Nes būtent toks pasiūlymų svarstymas – bendras visų – yra demokratijos atributas, mūsų socialinės sanglaudos būtina sąlyga. Kad tartumėmės, siūlytume ir nereikalautume iš visų būti buhalteriais“, – sakė Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja socialinės politikos ir ekonomikos klausimais.
2024 m. biudžeto projekte suplanuotas 2,9 proc. nuo BVP deficitas. Rodiklis ypač arti ES Stabilumo pakto reikalavimų – vadinamųjų Mastrichto kriterijų – pagal kuriuos šalių biudžeto deficitai negali būti didesni nei 3 proc. nuo BVP, o skola – 60 proc. nuo BVP. Šie kriterijai reaguojant į pandemiją ir plataus masto karą Ukrainoje buvo atšaukti, tačiau kitąmet bus taikomi vėl.
„Projektas tikrai yra per sprindį nuo Mastrichto kriterijaus ir akivaizdu, kad Vyriausybė nutarė išnaudoti visą fiskalinę erdvę, kuri skirta išlaidų didinimui, taip palikdama labai mažai manevro laisvės diskusijoms Seime“, – akcentavo prezidento patarėja.
Pasak jos, 2024 m. galima tikėtis „tam tikrų neapibrėžtumų“ ekonomikoje, tad mažesnis deficitas paliktų daugiau laisvės galimoms neplanuotoms išlaidoms. Tačiau, pažymi I.Segalovičienė, įprastai Finansų ministerija ekonomikos raidą prognozuoja gana santūriai, tad biudžeto deficitas einant metams sumažėja.
„Svarbu matyti ir tai, kad, kaip dažniausiai rodo praktika, tos laisvės metų eigoje atsiranda, nes Finansų ministerijos prognozės yra pakankamai konservatyvios. Tad šioje vietoje reikia žiūrėti pozityviai“, – kalbėjo patarėja.
Biudžetas – aklas ir primena konservatorių rinkimų vakarėlį
Seimui rengiantis svarstyti kitų metų biudžeto projektą, opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pažymi, kad siūlomas biudžeto projektas „stovi ant molinių kojų“, kadangi nenumato tvarių pajamų šaltinių, kuriais pasinaudojusi valstybė galėtų atliepti ilgalaikius ekonominius bei geopolitinius iššūkius, pranešime žiniasklaidai pažymi LSDP komunikacijos skyrius.
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad Vyriausybės teikiamas biudžeto projektas yra „aklas“, o didžiausia valstybės išlaikymo našta ir toliau kraunama ant uždirbančių mažai ir vidutiniškai.
„Tai ne „saiko“, kaip sakė premjerė, biudžetas, o „aklas“ biudžetas, nes nežiūrima į ateitį. Nors buvo daug kalbų apie tvarias biudžeto pajamas, taigi, teisingesnius mokesčius ir solidarius visuomenės įnašus, to vis dar nėra. Biudžetui reikia ilgalaikių papildomų pajamų, bet valdantieji, deja, ir toliau gina pačius turtingiausius visuomenės sluoksnius. Tuo metu valstybės išlaikymo našta mažai ir vidutiniškai uždirbantiesiems žmonėms didėja. Tam pritarti tikrai negalime“, – teigia V.Blinkevičiūtė.
Pasak socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnės Orintos Leiputės, biudžetas panašėja ir į „konservatorių rinkimų vakarėlį“, kurio neigiamos pasekmės nenumaldomai užgrius gyventojų pečius.
„Patyrėme milžinišką infliaciją visuose sektoriuose, tuo tarpu geopolitiniai neramumai pašonėje ir toliau grasina mūsų ekonomikai. Esant tokiam neapibrėžtumui, konservatorių biudžetas yra tiesiog per daug optimistinis. Tai – lyg rinkiminis vakarėlis, kuris priartins šalį prie raudonosios linijos, t.y. 3 proc. deficito lygio. Maža to, matome, kad metų pabaigoje deficitas gali dar paaugti“, – sako O.Leiputė.
Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė pabrėžia, kad I.Šimonytės Vyriausybės biudžetas „yra nestabilus, mat nenumato tvarių pajamų“.
„Biudžete planuojamos didžiulės išlaidos, kurios nėra pagrįstos tvariais finansavimo šaltiniais. Auga valstybės skola, o aptarnavimo kaštai ir vėl siekia rekordines aukštumas. Iš kur paimsime pinigų? Valdančiųjų užsukta mokesčių „reforma“ patyrė visišką fiasko, tad tvarių pajamų šaltinių paprasčiausiai nėra.
Šis biudžetas yra orientuotas ne į investicijas, o į trumparegišką tų investicijų pravalgymą. Tai rodo, kad konservatoriai ir liberalai elgiasi desperatiškai – galvoja tik apie kitų metų rinkimus, o ne biudžeto tvarumą. Nepadaryti namų darbai paliekami ateities valdžioms“, – komentuoja R.Budbergytė.
Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininko Gintauto Palucko nuomone, siūlomame biudžete trūksta tvarių investicijų į viešąsias paslaugas, infrastruktūrą.
„Jeigu norime padengti išlaidas, privalome investuoti į viešąją infrastruktūrą ir paslaugas. Tačiau čia matome didžiulę skylę biudžete. Puikus pavyzdys – investavimas į kelių infrastruktūrą, kuris yra tragiškai per mažas. Kelių priežiūros programoje yra tiek pat pinigų, kiek jų buvo ir 2023 metais. Žvyrkelių asfaltavimo programa ir toliau skurdinama. Net ir pats susisiekimo ministras pripažįsta, kad pinigų trūks strateginiams projektams, tokiems kaip Via Baltica. Ar valdantieji suvokia, kad avarinė kelių būklė daro didžiulę žalą ekonomikos augimui?“ – svarsto G.Paluckas.
Politikas tikina, kad siūlomo biudžeto eilutėse deramo dėmesio nesulaukė švietimo ir sveikatos sektoriai.
„Net ir streikuojantys mokytojai nesugebėjo įtikinti valdančiųjų, kad švietimas biudžete turi tapti vienu iš svarbiausių prioritetų. Panašiai atsitiko ir su sveikatos apsauga, kuriai lėšų nedaugėja, tad ir kokybė negerės. Panašu, kad ir toliau bus einama privatizacijos keliu. Kaip čia atsitiko, kad konservatoriai vis kalba apie biudžeto eilučių išlyginimą, bet pamiršta nukreipti pinigus į tas viešojo sektoriaus sritis, kurios iš tikrųjų atneš naudą valstybei ir jos žmonėms“, – klausia G.Paluckas.
Biudžeto deficitas subalansuotas dabartinei situacijai
Finansų ministrė Gintarė Skaistė mano, kad kitų metų valstybės biudžete numatytas 2,9 proc. deficitas yra subalansuotas ir Seimo nariai turi galimybę siūlyti pakeitimus, tačiau jie turi nurodyti, kokie būtų pajamų šaltiniai.
„Seimo statutas numato, kad visa Seimo diskrecija yra siūlyti biudžeto pakeitimus, numatant šaltinius toms išlaidoms daryti. Man atrodo, Seimas pasiūlymus teikti gali, tačiau jie turi būti teikiami subalansuoti, numatant ir šaltinius tiems pageidavimams ar prioritetams įgyvendinti“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G.Skaistė.
„2,9 proc. biudžeto deficitas atitinka Mastrichto kriterijų ir jis yra subalansuotas dabartinei ekonominei situacijai, kuomet tam tikras nuosaikus ekonominis skatinimas yra reikalingas, bet siūlant papildomas išlaidas, kurios dažnai būna pakankamai ženklios, turėtų būti nurodytas ir šaltinis“, – pažymėjo ji.
