Posėdžio metu apsvarsčius projekto aspektus, darbdavių pozicija buvo nepritarti šiai reformai, tvirtinant, kad ji bus neefektyvi ir kainuos visuomenei, išskyrus elektroninių sprendimų pritaikymą ir skaitmenizavimo vykdymą naudojantis Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) resursais. Tuo metu Vyriausybės pozicija yra vykdyti visą reformą. Galiausiai profsąjungos atstovų pozicijos dar laukiama, jie teigė apsispręsiantys po tolimesnių diskusijų tarp profsąjungų.
Finansų viceministrė: bus sukurta nauda valstybei, antstoliams ir net skolininkams
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė teigė, kad projekto įgyvendinimas, sujungiant viską po viena priežiūros institucija, užtikrins efektyvesnį valstybės lėšų atgavimo procesą valstybei, sukurs skolininkams patogias paslaugas, o antstoliams neperduos neperspektyvių bylų. Taip pat ji tvirtino, kad funkcijos tarp VMI ir antstolių nesidubliuos.
„Projekto nauda valstybei bus apskaitos administravimo centralizavimas, griežtesnis lėšų atgavimo procesas, viskas sujungta viena priežiūros institucija. Taip pat ji skolininkams sukurs patogias paslaugas ir skatins savanorišką sumokėjimą, naujam skolininkui tiesiog išieškant iš sąskaitos. Turintiems kelias skolas, išieškojimą vykdys antstoliai“, – Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo R. Bilkštytė.
„Antstoliams naudinga, nes nebebus perduotos neperspektyvios bylos, todėl patiriamos sąnaudos mažės ir nebebus funkcijų dubliavimo, nes iš kelias skolas turinčio asmens išieškos tik antstolis, nes dabar, jeigu yra tiek mokestinės skolos, tiek kitos, mokestines vykdo VMI, kitas vykdo antstolis“, – sakė ji.
Viceministrė pateikė, kad antstolių vykdomų išieškojimų efektyvumas yra ypač žemas, per metus išieškant vos 32 proc. gautų bylų, nes kitos nėra perspektyvios. Tad, pasak jos, dabartinėje išieškojimo sistemoje trečdalis skolininkų turi apmokėti už visas išieškojimo išlaidas, kas neadekvačiai didina įkainius.
„Per metus VMI perduoda antstoliams vykdyti 100 tūkst. sprendimų dėl baudų už administracinius nusižengimus išieškojimo. Per metus antstoliai įvykdo tik 32 proc. bylų, 20 proc. iš jų per 6 mėn., 12 proc. per ilgiau nei 6 mėn. 68 proc. bylų yra neįvykdoma per metus iš jų 10 proc. yra grąžinama VMI, pateikiant išieškojimo negalimumo faktą, o 58 proc. bylų lieka pas antstolius, teigiant, kad jos nėra perspektyvios, nes joms išieškoti reikėtų ilgiau nei metų“, – aiškino ji.
„Iš esmės išieškojimo vykdymo išlaidas turi padengti 32 proc. baudas mokančių skolininkų, kas neadekvačiai didina išieškojimo įkainius“, – pridūrė ji.
Taip pat R. Bilkštytė paprieštaravo antstolių rūmų pateiktiems argumentams, kad įgyvendinant šiame projekte numatytą sistemą, prireiktų smarkiai didinti darbuotojų ir išlaidų apimtis. Anot jos, VMI reikalingas funkcijas galės atlikti skaitmeninių priemonių pagalba.
„Antstoliai išsitraukė pasenusius argumentus, kurie galbūt buvo aktualūs prieš 20 metų, kai nebuvo elektroninių sistemų“, – pabrėžė ji.
LVK direktorė: palaikome visišką skaitmeninimą, bet valstybė pradeda kištis į jai nepriklausančias funkcijas
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinė direktorė Ineta Rizgelė teigė, kad toks apvienijimas yra pavojinga praktika, kai valstybė siekia kištis ir vykdyti verslo funkcijas. Visgi, ji palaiko projekte numatomą išskaičiavimo proceso skaitmenizavimą.
„Einame pavojinga praktika, kai valstybė pradeda kištis į jai nepriklausančias rinkas, prisiimti sau nebūdingas funkcijas, kurias jau sėkmingai įgyvendina verslas. Ir dar blogiau šiame kontekste yra tai, kad tai yra daroma nešant RRF vėliavą, bet paskaičius sąlygas yra aišku, kad užtenka įgyvendinti elektroninius sprendimus, kurie didintų institucijų efektyvumą“, – posėdžio metu sakė I. Rizgelė.
„Palaikome visišką skaitmeninimą ir matome tai, kaip pozityvų pokyti“, – pridūrė ji.
Tuo metu antstolių rūmų pirmininkas Irmantas Gaidelis abejojo, ar VMI perėmus neperspektyvius išieškojimus paslauga pigs, kadangi antstoliams 1 euro išieškojimas kainuoja 2,4 kartus pigiau. Taip pat, anot jo, po reformos VMI privalės smarkiai plėsti darbuotojų kolektyvą, kadangi daugelio skolų išieškojimas truks ilgiau nei metus.
„Pagal pateiktus duomenis, 1 euro išieškojimas VMI kainuoja 29 centus. Tuo metu antstoliams tai kainuoja 12 centų, 2,4 kartus pigiau“, – teigė I. Gaidelis.
„Pastoviai didės VMI dokumentų kiekis. Jau 5 metais po reformos VMI turės 190 tūkst. skolininkų. Tai yra, jeigu pirmais metais bus apie 50 tūkst. dokumentų, nes nors iš viso bylų yra per 100 tūkst., unikalių skolininkų per metus yra mažiau. Jeigu VMI dirbs su tuo įrankiu, su kuriuo dabar dirba, tai darbuotojų skaičius 5 metais po reformos būtų 561 darbuotojų“, – aiškino jis.
Antstolių rūmų pateiktais duomenimis, nors šiuo metu VMI skolų išskaityme dirba 87 darbuotojai, iš karto po reformos prireiks 43 naujų darbuotojų, šis kiekis su laiku tik augs. Taip pat pabrėžiama, kad tai minimalus skaičius, kadangi po reformos darbo efektyvumas turės augti nuo 170 asmenų aptarnavimo iki 4,5 tūkst. skolų išieškojimo.
Visgi, antstolių rūmų prezidentas paminėjo, kad palaiko skaitmenizavimą ir duomenų dalinimąsi tarp skolas išskaičiuojančių institucijų ir VMI.
„Antstolių rūmus džiugina, kad 37 institucijos bus apjungtos ir VMI matys, kiek asmenų skolingi, kokia suma ir galės daryti išskaitymus“, – paminėjo jis.
Taip pat, pasak antstolių rūmų prezidento pateiktų skaičiavimų, įvykdžius projektą papildomų VMI darbuotojų atlyginimams jau pirmais metais reikės 0,3 mln. eurų, o išaugus bylų skaičiui, 5 metais po reformos jau reikės 1,1 mln. eurų. Pasak jų, sistemai veikiant 5 metus, bus susiduriama su 5,07 mln. eurų biudžeto praradimu.
Tuo metu, pasak jų, dabar vykdydami nemokestinių prievolių išieškojimą VMI naudai, antstoliai valstybei per metus sumoka 3,97 mln. eurų PVM ir GPM mokesčių, o pati sistema valstybei nekainuoja.
Šiuo metu Vyriausybe derina su reformos „Vienas langelis prievolėms valstybei“ įgyvendinimu susijusius teises aktų projektus. Įgyvendinus šį, Lietuvos nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatytą investicinį projektą, VMI taptų vieninteliu prievolių valstybei administratoriumi, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu.
