„Iškėliau klausimą dėl galimo subsidijavimo, nes transportuoti per šį logistikos kanalą, per Klaipėdą, yra gerokai brangiau nei per tą patį Gdanską. (...) Komisijos pirmininkė nepažadėjo, kad galimi sprendimai, nes ne taip Europos Komisija įsivaizduoja sprendimo būdą“, – žurnalistams sakė G. Nausėda, dalyvaujantis Europos politinės bendrijos susitikime Granadoje, Ispanijoje.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad taip pat buvo aptartas ir infrastruktūros klausimas.
„Kalbėjomės su pirmininke apie tai, kad reikia spręsti infrastruktūros klausimą, kuris lieka svarbus Šeštokų geležinkelio stotyje“, – sakė prezidentas.
„Šiuo klausimu viskas buvo priimta domėn. (...) manau, kad tikrai galėsime tikėtis rasti tam tikrą sutarimą“, – pridūrė G. Nausėda.
Kaip buvo skelbta anksčiau, pirmadienį pranešta, jog Vilnius, Varšuva ir Kyjivas susitarė tranzitu gabenamų ukrainietiškų grūdų veterinarines, sanitarines bei fitosanitarines patikras perkelti iš Lenkijos ir Ukrainos pasienio į Klaipėdos jūrų uostą.
Trišalis susitarimas turėtų paspartinti Ukrainos žemės ūkio produkcijos tranzitą per Lenkiją, šiai, taip pat Vengrijai ir Slovakijai, nusprendus toliau blokuoti Ukrainos žemės ūkio produktų importą po to, kai Europos Sąjunga rugsėjo 15 d. nepratęsė šio importo draudimo. Valstybės taip pat nustojo dalyvauti Europos Komisijos globojamoje koordinavimo platformoje, sukurtoje grūdų klausimui spręsti.
Daugiausiai tranzito vykdoma vadinamąja pietų kryptimi – Dunojumi, daugiausia per Rumunijos uostus.
ELTA primena, kad liepos 17 d. Maskva pasitraukė iš susitarimo, leidžiančio saugiai eksportuoti ukrainietišką produkciją iš Juodosios jūros uostų. Reaguojant į tai užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir susiekimo ministras Marius Skuodis EK pateikė siūlymus dėl Ukrainos grūdų eksporto.
Europos Komisijos duomenimis, nuo pernai gegužės iki šio birželio solidarumo koridoriais Ukraina eksportavo beveik 82 mln., importavo – 29 mln. tonų prekių. Šiais maršrutais išvežta maždaug 41 mln. tonų grūdų, 65 proc. – Dunojaus koridoriumi. Likusi dalis pervežta kelių ir geležinkelių transportu. Daugiausia grūdų iš išplukdoma Dunojumi, per Rumunijos uostus.
