Kas antras orlaivių saugumo taisyklių pažeidimas susijęs su elektroniniu cigarečių rūkymu.
Bendrovės saugumo specialistai paaiškino, kodėl skrydžio metu negalima rūkyti ir elektroninių cigarečių.
Elektroninių cigarečių vartotojų skaičius pastarajame dešimtmetyje išaugo 12 kartų – 2011 m. jų buvo apie 7 mln., o 2021 m. fiksuota apie 82 mln. naudotojų. Prie to prisidėjo ir pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija, kuri pakeitė žmonių įpročius, o elektroninių cigarečių rūkymas namuose padažnėjo.
Pandemijos metu susiformavę įpročiai persikėlė į lėktuvus ir elektroninių cigarečių rūkymas orlaivio salone arba tualete stipriai prisidėjo prie praėjusiais metais 47 proc. išaugusio nepaklusnių keleivių skaičiaus. Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) skelbia, kad tai buvo dažniausia problema su kuria susidūrė oro linijos 2022 m.
Oro linijų bendrovės „GetJet Airlines“ aviacijos saugumo vadovas Vytautas Akstinas teigia, kad 80 proc. visų rūkymo orlaivyje atvejų Europoje sudaro elektroninių cigarečių rūkymas.
„Pastarųjų metų nepaklusnių keleivių sukeliami incidentai sufleruoja, kad visuomenėje yra susidariusi klaidinga nuomonė, kad elektroninės cigaretės nesukelia grėsmės skrydžio saugai ir jas galima rūkyti.
Vis dėlto draudimas jas rūkyti įsigaliojęs jau labai seniai, o keleiviai rizikuoja gauti tūkstantines baudas bei būti neįleisti į lėktuvą ateityje“, – sako V. Akstinas.
Tad kodėl elektroninės cigaretės yra draudžiamos skrydžio metu?
Gaisro pavojus
Elektroninė cigaretė susideda iš skysčiu užpildytos kasetės, kaitiklio ir ličio baterijos. Prietaisui sugedus (dėl netyčia įsijungusio kaitiklio, baterijos perkaitimo ar trumpojo jungimo), jis gali sprogti arba užsidegti.
Uždaroje lėktuvo erdvėje tokių incidentų sukeliamas pavojus išauga ir tai gali sukelti grėsmę keleivių ir įgulos gyvybėms.
Keleiviams prieš skrydį rekomenduojama išimti bateriją iš elektroninės cigaretės mechanizmo ir taip sumažinti atsitiktinio kaitinimo tikimybę.
Sukeliama panika
Jeigu galvojote, kad lėktuve esantys dūmų detektoriai aptinka tik įprastų cigarečių dūmus – klystate. Absoliuti dauguma orlaivių turi ypač jautrias dūmų detektorių sistemas, kurios greitai identifikuoja pavojų ir reaguoja į bet kokius potencialius dūmų ir gaisro šaltinius.
Elektroninių cigarečių išskleidžiamas aerozolis aktyvuoja detektorius, kurie gali išprovokuoti garsinius aliarmus lėktuve ir taip sukelti nereikalingą paniką tarp keleivių lėktuve. Klaidingas įspėjimas apie pavojų gali nukreipti įgulos dėmesį ir sukelti papildomų grėsmių skrydžio saugai.
Kitų keleivių komforto sutrikdymas
Rūkymas gali sukelti diskomfortą lėktuvo salone esantiems keleiviams, kurie yra jautrūs kvapams, o išpučiami dūmai suerzinti to netoleruojančiuosius. Nors ilgalaikės elektroninių cigarečių rūkymo pasekmės dar tiriamos, jau yra žinoma, kad tai gali pakenkti žmonių kvėpavimo takų ir širdies sveikatai.
Galų gale kiti keleiviai keleiviai turi teisę į komfortabilią ir saugią kelionę, todėl rūkymas šią teisę pažeidžia.
Rūkymo reguliavimo lėktuvuose istorija:
1971 m.: JAV buvo viena iš pirmųjų šalių, įvedusių rūkymo apribojimus lėktuvuose. Lėktuvo salonas buvo atskirtas į rūkymo ir nerūkymo zonas.
1987 m.: JAV Transporto departamentas uždraudė rūkyti skrydžiuose iki dviejų valandų trukmės, įskaitant didžiąją dalį vidaus skrydžių.
1990-ieji: Daugelis kitų šalių ir oro linijų visame pasaulyje palaipsniui įvedė panašius rūkymo draudimus skrydžiuose, paplito nerūkymo zonos.
1997 m.: JAV Transporto departamentas įvedė draudimą rūkyti visuose vidiniuose skrydžiuose.
2003 m.: Tarptautinė civilinės aviacijos organizacija (ICAO) rekomendavo visoms narių valstybėms drausti rūkyti komerciniuose skrydžiuose.
2010 m.: Daugelis didžiųjų oro linijų visame pasaulyje visiškai įgyvendino rūkymo draudimus visuose savo skrydžiuose, nepriklausomai nuo jų trukmės.
2016 m.: ICAO draudimas rūkyti skrydžiuose įsigaliojo visoms jos narių valstybėms, iš esmės padarant komerciniame skrydyje rūkymą visuotinai draudžiamu veiksmu.
