Ataskaitą pristatęs VšĮ Valdymo koordinavimo centro analizės skyriaus vadovas Gintaras Makšimas paminėjo, kad nors 2022 m. buvo sudėtingi geopolitinių bei ekonominių sukrėtimų metai, VVĮ rezultatai yra geri.
„Tenka pripažinti, kad nepaisant visų išorinių sukrėtimų, VVĮ veiklos rezultatai yra neprasti. Turtas pasiekė 16,3 mlrd. eurų, pardavimų pajamos 6,4 mlrd. eurų, o pelnas ir įmokos 190 mln. eurų“, – trečiadienį Vyriausybės pasitarimo metu teigė G. Makšimas.
„Visi rodikliai „žaliuoja“ – augo tiek pajamų, tiek turto, tiek pelno rodikliai. Ir, be abejonės, buvo išskirtinis indėlis į valstybės biudžetą“, – pridūrė jis.
G. Makšimas taip pat paminėjo, kad 2022 m. apie du trečdaliai VVĮ įgyvendino 2021 m. įvestoje veiklos matavimo rodiklių koncepcijoje nustatytą reikalavimą įmonėms užsibrėžti ir pasiekti 3 ilgalaikius finansinius tikslus.
„Pažymėtina, kad šie metai buvo pirmieji, kada nagrinėjome Vyriausybės patvirtintų rodiklių įvykdymą. Beveik 60 proc. VVĮ įvykdė Vyriausybės patvirtintus finansinius rodiklius“, – sakė jis.
Ataskaitos duomenimis, praėjusių metų pabaigoje valstybė valdė 44 įmones, tai 3 bendrovėmis mažiau nei 2021 m. Šių įmonių savininko teises ir pareigas ar akcijų valdytojo funkcijas įgyvendino 10 institucijų, iš kurių 3 valdė po 1 įmonę. Tuo metu, pagal VVĮ pertvarkos ir centralizavimo planą, 2023 m. liepos duomenimis, Lietuvoje veikia 39 VVĮ.
Didžiausią dalį – 47,3 proc. – portfelio turto, kurio vertė siekia 7,7 mlrd. eurų, 2022 m. valdė 4 energetikos sektoriui priklausančios VVĮ. Šios įmonės uždirbo net 78,9 proc. viso portfelio pajamų, kurios sudarė 5,1 mlrd. eurų.
Tuo metu susisiekimo sektorių sudaro 10 valstybės valdomų įmonių, kurios disponuoja 43,6 proc. portfelio turto, jo vertė – 7,2 mlrd. eurų. Šio sektoriaus pardavimo pajamos sudarė 12,6 proc. VVĮ pajamų – 806,3 mln. eurų.
Miškininkystės sektoriui 2022 m. priklausė vienintelė po reorganizacijos likusi VVĮ – Valstybinių miškų urėdija. Jos turtas sudaro 2,1 proc. portfelio vertės (0,3 mlrd. eurų), o pajamos – 5 proc. (319,9 mln. eurų) visų VVĮ pajamų. Ši bendrovė už 2022 m. taip pat sumokėjo rekordinę pelno įmoką, siekusią net 93,5 mln. eurų.
Likusios 29 VVĮ disponuoja 1,026 mlrd. eurų vertės turtu – 6,3 proc. portfelio, jų pajamos per 2022 metus siekė 220,6 mln. eurų – 3,5 proc. visų įmonių pajamų.
2022 m. pabaigoje VVĮ dirbo 26 947 darbuotojai – 2 405 darbuotojais mažiau nei 2021 m. Apie 65 proc. (17 913 asmenų), VVĮ darbuotojų yra įdarbinusios įmonių grupės „Ignitis grupė“, „Lietuvos geležinkeliai“ bei įmonės Lietuvos paštas, Valstybinių miškų urėdija ir „Kelių priežiūra“.
Ataskaitoje pažymima, kad 2018–2022 m. periodu VVĮ darbuotojų sumažėjo beveik 17 proc., o pardavimo pajamų uždirbta 2,5 karto daugiau. VVĮ pardavimo pajamos 2022 metais, lyginant su 2021 m. laikotarpiu, beveik padvigubėjo ir pasiekė 6,4 mlrd. eurų sumą.
Vidutinis VVĮ vadovų darbo užmokestis per 2022 metus padidėjo 11,9 proc. ir siekė 7 218 eurus, tuo metu privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis didėjo 13,4 proc. Žemiausias vadovų mėnesinis darbo užmokestis siekė 2 529 eurus, o didžiausias – 16 516 eurus. Metinis darbo užmokestis vidutiniškai sudaro apie 55–70 proc. rinkos vidurkio, visgi pastebima, kad dalies vadovų atlyginimai yra ženkliai žemesni nei rinkos vidurkis.
Vyriausybė patvirtino valstybės finansinių ataskaitų rinkinius
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtiems 2022 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų, nacionaliniam finansinių ataskaitų ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkiniams.
Ministerija skelbia, kad valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinyje nurodyta, kad 2022 m. į valstybės biudžetą pajamų surinkta 12,8 mlrd. eurų, arba 19,2 proc. daugiau nei praėjusiais metais.
Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis (5,7 mlrd. eurų), gyventojų pajamų mokestis (2,6 mlrd. eurų), akcizai (1,7 mlrd. eurų) bei pelno mokestis (1,6 mlrd. eurų). ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta 2,3 mlrd. eurų.
Valstybės biudžeto išlaidos 2022 m. sudarė 17,2 mlrd. eurų, iš jų 2,2 mlrd. eurų – ES paramos lėšų. 2022 m. valstybės biudžeto išlaidos buvo 2 457,1 mln. eurų didesnės nei 2021 m. ir buvo orientuotos į ekonomikos sritį, šalies ir visuomenės saugumą, investicijas į tvarią ir pažangią Lietuvos ateitį, švietimą, žmonių pajamų augimą bei skurdo rizikos mažinimą. Užtikrinant visų Lietuvos gyventojų saugumą, toliau didinamas finansavimas krašto apsaugai.
Pažymėtina, kad biudžeto vykdymo duomenys atskleidžia, kad palyginus su 2021 m., ekonomikos funkcijai panaudota 1 325,66 mln. eurų daugiau, iš kurių didžioji dalis, apie 74 proc., buvo skirta buitinių vartotojų bei juridinių asmenų dujų ir elektros kainų dalies išlaidų kompensavimui.
Kitai visuomenei svarbiai funkcijai – gynybai, palyginti su praėjusiais metais, skirta 479,6 mln. eurų daugiau, panaudota – 472,5 mln. eurų daugiau.
Ministerija nurodo, kad faktiškai valstybės biudžeto asignavimai viršijo valstybės biudžeto pajamas (kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis) 2,2 mlrd. eurų. Išlaidos buvo finansuojamos skolintomis lėšomis.
Valstybės konsoliduotosios finansinės ataskaitos parengtos sukonsolidavus 573 centrinės valdžios institucijų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų 2022 m. finansines ataskaitas.
Praėjusiais metais valstybės konsoliduotas turtas sudarė 58,9 mlrd. eurų, finansavimo sumos ir įsipareigojimai – 37,6 mlrd. eurų, grynojo turto vertė – 21,3 mlrd. eurų.
Valstybės pajamos (kaupimo principu) iš mokesčių sudarė 11,8 mlrd. eurų, iš kurių didžiausią dalį sudarė pajamos iš pridėtinės vertės mokesčio (5,6 mlrd. eurų) ir gyventojų pajamų mokesčio (2,6 mlrd. eurų).
Pagrindinės veiklos sąnaudos sudarė 16,5 mlrd. eurų. Daugiausiai sąnaudų teko socialinės apsaugos sričiai – 4,6 mlrd. eurų (28 proc.) ir jos, palyginus su 2021 m., sumažėjo 4 proc.
Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys parengtas atlikus visų 3409 centrinės ir vietinės valdžios institucijų, fondų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų 2022 m. finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras, nurodo finansų ministerija.
Ataskaitoje nurodoma, kad viešojo sektoriaus konsoliduotas turtas sudarė 75,2 mlrd. eurų, finansavimo sumos ir įsipareigojimai – 41,9 mlrd. eurų, grynojo turto vertė – 33,3 mlrd. eurų.
Viso viešojo sektoriaus, įskaitant savivaldybes ir socialinius fondus, pagrindinės veiklos pajamos (kaupimo principu) sudarė 23,33 mlrd. eurų, iš jų didžiausią dalį sudarė mokesčių pajamos (14,4 mlrd. eurų) ir socialinių įmokų pajamos (5,9 mlrd. eurų).
Pagrindinės veiklos sąnaudos sudarė 23,2 mlrd. eurų. 35 proc. arba 8,2 mlrd. eurų sąnaudų teko socialinei apsaugai ir, palyginus su 2021 m., šios srities sąnaudos padidėjo 8 proc.
Kartu su nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Praėjusių metų pabaigoje ji buvo 25,7 mlrd. eurų ir tai sudarė 38,4 proc. BVP. Valstybės skolos santykis su BVP per 2022 m. sumažėjo 5,3 proc. BVP (2021 m. buvo 43,7 proc. BVP). 2022 m. valstybės skola nominaliąja išraiška padidėjo 1,1 mlrd. eurų arba 4,6 proc.
Skolos valstybės vardu valdymo išlaidos tendencingai mažėja nuo 2014 m. ir 2022 m. sudarė 279,4 mln. eurų. 2022 m. faktinės išlaidos, lyginant su 2021 m., sumažėjo 19,4 proc. arba 67,1 mln. eurų.
Praėjusių metų pabaigoje Rezervinį (stabilizavimo) fondą sudarė 482,4 mln. eurų ir, palyginus su 2021 m., padidėjo 70,0 mln. eurų.
Per 2022 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukos sudarė 71,6 mln. eurų. 2022 m. fondo valdymo išlaidos sudarė 1,6 mln. eurų.
