– Kodėl turime naujo užsienio banko poreikį Lietuvoje?
– Nėra paslaptis, kad Lietuvos gyventojai ir įmonės skolinasi kone brangiausiai visoje Europoje, taip pat neturime didelės įvairovės bankų sektoriuje. Norime imtis iniciatyvos ir keisti situaciją, todėl praeitų metų viduryje startavo LB Finansų rinkos plėtros centras, kurio viena iš užduočių – bankų plėtra.
– Kiek skolinimosi sąlygas lemia bankų konkurencija, o kiek – kiti veiksniai? Ar labai daug problemų gali išspręsti didesnė bankų konkurencija?
– Bankų verslas yra susijęs ne tik su žaidėjų kiekiu, bet ir su sąlygomis, kuriomis jie veikia, t. y. kokie yra jų kaštai. Lietuvoje konkurenciją turime, šiandien veikia 18 bankų ar jų filialų, tad, matyt, problema yra ne dėl konkurencijos, o dėl didelės koncentracijos, kurią sukuria keli dideli skandinavų bankai, iš esmės visiems diktuojantys konkurencines sąlygas. Tad ne konkurencijos, o koncentracijos problemą turime spręsti.
– Kokiu būdu skandinavų bankai gali diktuoti sąlygas kitiems?
– Gyventojai ir įmonės didžiąją dalį savo lėšų laiko skandinavų bankuose, kartu tai sumažina tų bankų paslaugų kaštus ir todėl jie gali pasiūlyti pigesnes paskolas. O mažesniems dalyviams sunku pritraukti indėlių, pigių lėšų, todėl jie priversti teikti paskolas brangesnėmis sąlygomis arba laviruoti su itin mažomis maržomis, kas irgi nėra visai tvaru.
– Ką Lietuva gali pasiūlyti užsienio žaidėjams, ateinantiems į mūsų rinką?
– Galime daug ką pasiūlyti, viskas priklauso nuo to, iš kur bankas ateina.
Mes skirstome bankus į kelis tipus. Pirmas tipas – jis jau veikia Europos Sąjungoje (ES) ir turi licenciją. Antras – bankas dar neveikia ES. Mes taikomės į abiejų tipų bankus.
Jeigu bankas jau veikia ES, paprasčiausiai siūlome didžiulę, perspektyvią ir pelningą rinką – Baltijos šalių regioną, pradedant nuo Lietuvos, kurioje ir paskolos, ir indėliai auga metų metus, paskolų nemokumo rodikliai yra vieni žemiausių Europoje, o bankų pelnas yra vienas didžiausių, galų gale ir visuomenės užsiskolinimas yra santykinai mažas, tai reiškia, kad ateityje visuomenė turės didžiulę paklausą paskoloms.
Tuo metu ES dar neįsisteigusiems bankams siūlome atvykti ir teikti paslaugas Europai, bet pradėti nuo Lietuvos, pirmiausia įsisteigiant čia, gaunant čia licenciją, įkuriant čia savo Europos būstinę, kartu papildomai sukuriant aukštos kvalifikacijos darbo vietų, garsinant Lietuvos vardą, sumokant krūvą mokesčių į Lietuvos biudžetą.
– Kokius pranašumus, siekdami pritraukti naujus rinkos dalyvius, turime prieš latvius, estus?
– Pirma – iš Baltijos šalių esame didžiausia valstybė. Kitas svarbus momentas – Lietuva gali pasiūlyti talentų, o bankuose yra didelė pinigų plovimo prevencijos specialistų, įvairių su finansinėmis technologijomis susijusių talentų paklausa. Lietuva turi didžiulį sektorių, užauginusi tokius talentus.
O jei kalbėtume apie Rytų Europos regioną, tai konkuruojame su kitomis šalimis pigesne darbo jėga, kitokiais darbo jėgos apmokestinimais. Yra pliusų, kurių ieškome ir bandome juos pasiūlyti.
– Kokio banko šiuo metu Lietuvai reikia? Kokio banko norėtumėte Lietuvai?
– Mes esame susikoncentravę į didesnius ar didelius bankus. Skatiname ateiti ir mažesnius bankus, aktyviai su jais kalbamės, bet įsisteigus mažesniems bankams prireiktų laiko, kol jie užaugs, ir tai gali užtrukti 10–30 metų. Jie sukurtų konkurenciją, mažintų koncentraciją, bet tik po 30 metų, o mes siekiame ne tokio rezultato.
Tuo metu į Lietuvą atėjęs didžiulis bankas iškart gali sukelti koncentracijos skilimo efektą, panašiai taip buvo ir su prekybos centrais, kai atėjo „Lidl“. Tad mes ieškome „Lidl“ bankiniam sektoriui, kad jis ateitų su fejerverkais ir atsigriebtų dalį koncentracijos.
– Kas yra „Lidl“ bankiniame sektoriuje?
– Tai garsiausi, žinomiausi vardai, tiek europiniai, tiek ir esantys už Atlanto, taip pat kai kurie Azijos vardai. Konkrečių kompanijų nevardysiu.
– Kokie žingsniai turi būti žengti toliau?
– Iki šios dienos esame individualiai pasikalbėję su beveik 80 bankų ir su kiekvienu iš jų esame skirtingose stadijose. Yra saujelė komercinių bankų, su kuriais esame labai daug pažengę, viskas yra įėjimo į rinką planavimo arba svarstymo, ar apskritai eiti į rinką stadijose. Tai ilgas, sunkus ir sudėtingas procesas su daug dedamųjų.
– Lietuva yra pritraukusi nemažai „fintech“ įmonių investicijų. Ar jos vaidina kokį nors vaidmenį, kalbant apie bankų koncentraciją?
– Pagal tam tikrus matavimus, esame net didžiausias „fintech“ centras Europoje, esame „fintech“ šalis. Ir, taip, tokios įmonės turi įtakos paslaugų konkurencijai. Mūsų tradiciniai bankai buvo priversti pasistiebti, kartais skaitmenizuoti paslaugas ar atnaujinti jas.
„Fintech“ sektorius taip pat augina mūsų talentus, didina Lietuvos žinomumą, bet kartu kelia ir susirūpinimą, ar tokių įmonių turime ne per daug, ar šitą sektorių kontroliuojame. Todėl su Finansų ministerija keičiame Lietuvos strategiją „fintech“ atžvilgiu, bandydami orientuotis į brandą ir kokybę, o ne kiekybe, kaip darydavome anksčiau.
– Kokios rizikos susijusios su „fintech“ sektoriumi?
– Kiekviena licencijuota įstaiga yra susijusi su jurisdikcijos rizikos padidėjimu. Tai, kad turime 130 licencijuotų „fintech“ įstaigų Lietuvoje, yra gera žinutė tarptautinei „fintech“ bendruomenei, tai didina ir Lietuvos patrauklumą.
Bet bankams, ypač didiesiems, kuriems svarbiausia jų reputacija ir reputacijos galimi trikdžiai, tai yra žinutė, jog reikia pasitikrinti prieš ateinant į Lietuvą, ar mūsų šalis gerai valdo rizikas, ar nesame per daug rizikinga jurisdikcija, nes bet koks pinigų plovimo skandalas, įvykęs Lietuvoje ir galintis nuskambėti tarptautiniu mastu, gali pakenkti bankų reputacijai.
Kitose šalyse tokių atvejų būna, bet Lietuva – maža, ji negali amortizuoti tokių pinigų plovimo skandalų, kokie yra nutikę Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, JAV.
– Geopolitinę riziką irgi sunku suvaldyti. Ar dėl to Lietuva turi pasiūlyti ateinantiems žaidėjams ko nors daugiau?
– Mes galime tik paaiškinti, kaip valdome geopolitinę riziką. Tad jei susiduriame su klausimu apie tai, aiškiname, jog dabar Lietuva yra saugesnė šalis nei bet kada anksčiau, nes visų, taip pat ir NATO partnerių akys ir dėmesys yra nukreiptas į Lietuvą. Čia daug investuojama į gynybą, karinio personalo buvimą Lietuvoje ir Baltijos šalyse, o kai dar ir visų akys nukreiptos į karą prieš Ukrainą, Lietuva yra saugesnė nei bet kada.
– Banko atėjimas į Lietuvą, sakėte, yra laiko klausimas. Tai kada jis galėtų ateiti?
– Sakyčiau, tai pusmečio arba metų laiko klausimas. Sunku pasakyti tiksliai, nes yra daug detalių, dedamųjų, bankai turi įsivertinti atėjimo strategiją, sukurti įėjimo strategiją, galu gale turi būti pasiruošę tam, ekonominis ciklas tam turi būti palankus.
Tad tikiuosi, kad kitų metų pirmame ketvirtyje jau bus rezultatas, o jei ne – per metus nuo dabar.
