Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius tvirtina, kad rekomendacija skirta ne tik dėl paieškų sprendžiant Kinijos iššūkį, tačiau apskritai dėl ES ekonominio saugumo įsivertinimo.
„Pirmas signalas buvo sutrikusios tiekimo grandinės per COVID pandemiją, ypač kalbant apie lustų pramonę, kuri yra kertinė dabar kalbant tiek apie žaliojo kurso technologijas, tiek apie automobilių pramonę. Taip pat ES sankcijos Rusijai dėl invazijos į Ukrainą, apeidinėjimo schemos pasitelkiant trečiąsias šalis, Rusijos šantažas naudojant tuos pačius grūdus ir t. t.“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Dabar Europos Komisija, atliepdama šiuos iššūkius, birželį pateikė savo ekonominio saugumo strategiją, kurioje išdėstė žingsnius, kurių reikia imtis siekiant ateityje sumažinti rizikas ES. Ir vienas iš aspektų yra rekomendacija dėl ekonominio saugumo ir kritinių technologijų“, – aiškino jis.
Tai tik pirmas etapas, vėliau – didinamos investicijos į tyrimus
EK narys tikino, kad tokia rekomendacija yra tik pirmas etapas sprendžiant ekonominio saugumo problemas. Anot jo, šiuo metu bus koncentruojamasi į ES kolektyvinius pajėgumus bei išskirtas keturias svarbiausias sritis, be to, tai – kaip apsirūpinama kritinėmis technologijomis.
„Sąraše yra dešimt technologijų sričių, tačiau keturios išskiriamos kaip svarbiausios. Tai yra tik pirminis etapas, jame siūloma susitelkti į šias keturias sritis, bet jei valstybės nori žiūrėti plačiau, atlikti platesnę analizę, tai niekas joms nedraus“, – sakė eurokomisaras.
„Tos sritys yra lustai, dėl jų itin didelio paplitimo absoliučiai visose srityse, nuo automobilių iki buitinių prietaisų, karinės technikos. Dirbtinis intelektas – labai plataus taikymo duomenų apdorojimas, kas aktualu viskam, nuo robotikos civiliniams tikslams iki karinės technologinės, kaip dronų ir pan.“, – dėstė jis.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad kvantinės technologijos sritis taip pat vertinama kritine daugiausiai dėl to, kad jos efekto tikimasi ateityje, atsižvelgiant į technologijos raidą. Tačiau, anot jo, jau dabar tokios priemonės įtaką galima matyti kriptografijai. Taip pat tai aktualu karinei pramonei bei kibernetiniam saugumui.
„Ir ketvirtoji sritis – biotechnologijos. Pirmiausia susijusios su genetika, genų modifikavimo sritys, kurios turės vis didesnę įtaką viskam, nuo žemės ūkio iki sveikatos apsaugos. Bet taip pat tai gali būti susiję su karinėmis ir terorizmo grėsmėmis“, – tvirtino EK narys.
„Įsivertinus rizikas manau, kad sekantys žingsniai būtų didinamos investicijos į tyrimus, rizikų valdymą, ieškojimą alternatyvių tiekimo grandinių. Galėtų būti stiprinami vidiniai pajėgumai vieno ar kito komponento gamybos ir bendra ES pozicija į trečiąsias šalis, jų technologijas ir naudojimą“, – akcentavo jis.
Nišų išskyrimas gali pritraukti papildomų investicijų ir Lietuvoje
Galiausiai eurokomisaras tikino, kad Lietuva turi atkreipti dėmesį į rekomendaciją bei įsivertinti, ką tai gali reikšti atskiriems šalies verslams. Pasak jo, kritinių sričių išskyrimas gali pritraukti papildomas investicijas Lietuvoje.
„Technologijų šakos buvimas sąraše reiškia, kad ji užima ypač svarbią vietą ir gali tikėtis papildomo dėmesio. Lietuva turi inspiracijų lustų pramonėje, biotechnologijų srityje, taip pat sąraše yra fotonika, lazeriai, kurie gali susilaukti papildomo dėmesio“, – teigė V. Sinkevičius.
„Šių nišų išskyrimas saugumo prasme gali sustiprinti pasitikėjimą investicijomis šiose srityse, pritraukti papildomų investicijų, tame tarpe ir Lietuvoje“, – pabrėžė jis.
