„Siūloma dubliuoti mokesčių administratoriaus ir antstolių funkcijas, plečiant Mokesčių administratoriaus įgaliojimus išieškant skolas. Nors Vyriausybės programoje yra aiškiai įtvirtintas siekis mažinti valstybės funkcijų kiekį, tačiau šia reforma yra siekiama sugriauti šiandien Lietuvoje gerai veikiančią skolų išieškojimo sistemą“, – rašoma LVK ir LPSK kreipimesi į Trišalę tarybą.
„Siūloma valstybės prievolių, įskaitant administracinių baudų, išieškojimo funkcijas priskirti Mokesčių administratoriui, nors tai didins valstybės administracinę naštą, antstolių paslaugų kainas, kelia grėsmę skolininkų teisių užtikrinimui bei prasilenkia su ekonomine logika, valstybės biudžeto lėšų efektyviu naudojimu ir biudžeto deficito mažinimo siekiu“, – teigiama dokumente.
LVK patarėja-teisininkė Akvilė Razumienė aiškino, kad reformą siekiama įvykdyti neįvertinus jos galimo poveikio darbuotojams, socialiai pažeidžiamiems skolininkams, jos kaštų ir jos įtakos skolų išieškojimo įkainiams.
„Mes manome, kad siūlant tokias dideles pamainas turi būti atliktas labai išsamus ir visapusis poveikio vertinimas. Svarbu, kad būtų konkretūs ir aiškūs atsakymai, koks bus poveikis valstybės biudžetui, įskaitant mokesčio administratoriaus išlaidų dydį, koks bus poveikis antstolių teikiamų paslaugų prieinamumui, kaip tai paveiks įkainius, kurie yra aktualūs darbuotojams ir darbdaviams“, – aiškino ji.
Taip pat ji paminėjo, kad nuogąstaujama, jog įvedus tokią sistemą 2–3 kartus augs antstolių įkainiai, o VMI įgaus privilegijuotą poziciją išieškant skolas.
„Nuogąstaujame, kad valstybės Mokesčių administratoriui perėmus greičiausiai išieškomas bylas labai lengvai sukils antstolių įkainiai. Ir patys antstoliai skaičiuoja, kad išlaidos gali padidėti iki kelių kartų. (...) Mes matome, kad valstybės skolų išieškojimas atsidurs privilegijuotoje padėtyje, lyginant su privačių skolų išieškojimu ir manome, jog tai yra neteisinga“, – antradienį Trišalės tarybos posėdyje kalbėjo A. Razumienė.
Tuo metu, nors LPSK pirmininke Inga Ruginiene pozityviai vertina tokį centralizavimą, ji tikino, kad tokioje sistemoje numatytas automatinis skolų nuskaitymas pažeidėjams neigiamai atsilieps mokesčių mokėtojams, kadangi tokių procesų administravimas būtų apmokamas iš biudžeto.
„Kodėl visi mokesčių mokėtojai, mokėdami mokesčius, sunešdami pinigus į biudžetą ir tikėdamiesi, kad jis bus naudojamas racionaliai, turi sumokėti už piktybiškų ir nemokančių pažeidėjų skolų administravimą?“, – klausė I. Ruginienė.
„Dabartinė, kai pažeidėjas gavęs baudą ir piktybiškai nesumokėjęs gauna prievolę susimokėti už skolos administraciją yra socialiai teisingas ir gera ir nėra pagrindo ją keisti“, – pridūrė ji.
Finansų viceministrė: išlaidos nepadidėtų, nes antstoliams bus nuimta prievolė dirbti su nemokiais skolininkais
Tuo metu finansų viceministrė Rūta Bilkštytė tvirtino, kad naujoji sistema kaip tik nuims administracinę ir finansinę naštą, kadangi dabartinėje prievolių išieškojimų sistemoje veikia beveik 40 institucijų, kurios naudojasi skirtingais algoritmais, tad sistemos efektyvumas yra ypač žemas. Pasak jos, pakeitus sistemą VMI turės visų prievolių valstybei apskaitą, tiek mokestinių, tiek nemokestinių, vykdys apskaitas, siųs mokesčių mokėtojams priminimus.
„Yra daugiau kaip 40 institucijų, kurios skiria įvairias baudas. Ir mokesčių inspekcija iš dalies gauna iš vienų informaciją, kiek paskirta baudų, iš kitų ne. Ir skolininkas gauna tiek priminimus tiek iš institucijų, tiek iš antstolių. Iš kiekvienos institucijos algoritmas išieškojimo yra skirtingas. VMI neturi einamųjų duomenų, kiek yra valstybėje paskirtų įvairių baudų, kiek yra skolininkų, kiek išieškojimų ir kokioje jie stadijoje“, – Trišalės tarybos posėdžio metu teigė R. Bilkštytė.
„Nepriemokų išieškojimo efektyvumas yra ypač žemas“, – tikino ji.
Taip pat ji paminėjo, kad pagal siūlomą, „Vieno langelio“ sistemą, VMI nuimtų prievolę nuo antstolių kontorų dirbti su piktybiškai nemokiais asmenimis, kurie sukuria sąnaudas, bet neduoda pajamų.
„VMI vykdys skolininko perspektyvumo vertinimą ir tam tikrais atvejais neperduos antstoliams. Nes šiuo metu turi daug antstolių darbuotojų dirbti, siųsti priminimus, nors jau informacija yra, kad skolos nebus išieškotos. Bet būtent su tokiais skolininkais yra daugiausiai darbo, nors nėra pajamų ir reikia užtikrinti, kad būtų pasiimta už papildomas paslaugas“, – Trišalės tarybos posėdžio metu teigė R. Bilkštytė.
„Procesinės išlaidos mokiems skolininkams nepadidėtų kelis kartus, nes antstoliams bus nuimta prievolė dirbti su nemokiais skolininkais, tad jie nesukurs sąnaudų“, – pridūrė ji.
VMI atstovė Irina Gavrilova pridūrė, kad inspekcija visiškai iš antstolių perims skolininkus ir automatiškai nuskaitys baudas nuo jų sąskaitos tik tais atvejais, kai skolininkas neturi kitokių mokumo būdų, tik per sąskaitą.
„Kad galėtume įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir nebūtų dubliavimo, tikrai tikrinsime informaciją, ar skolingas valstybei asmuo neturi kitų išieškojimų pas antstolius. Ir jeigu visgi vykdomosios bylos yra, mes po visų prevencinių priemonių iš karto tą skolininką atiduosime antstoliui. Vienintelė išlyga, kai vertinant skolininko mokumą, matome, kad jokių kitų išieškoti neturi, išskyrus sąskaitą“, – aiškino I. Gavrilova.
Šiuo metu Vyriausybe derina su reformos „Vienas langelis prievolėms valstybei“ įgyvendinimu susijusius teises aktų projektus. Įgyvendinus šį, Lietuvos nacionaliniame Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plane numatytą investicinį projektą, Valstybės mokesčių inspekcija (VMI) taptų vieninteliu prievolių valstybei administratoriumi, išvengiant funkcijų dubliavimo ir veiklą organizuojant vieno langelio principu.
