„Lietuvos importo iš Kinijos niekas neberibos, nes Kinijoje pasikeitė valdžia. Bet kas negerai – priešprieša tarp Vakarų ir Rytų, nes ji trukdo atsigauti ES rinkai, kuri šiuo metu tikrai nėra geros būklės. Nenustebsiu, jeigu mes 2024 m. pamatysime bendrą nuosmukį. Kas, žinoma, paveiks ir Lietuvą“, – „Žinių radijui“ komentavo R.Rudzkis.
„Dabar Kinijos dėmesys nukreiptas į žymiai svarbesnius dalykus, tokius kaip karas Ukrainoje ir vis stiprėjanti priešprieša su JAV, kai abi šalys taiko viena kitai sankcijas ir apribojimus prekėms. Negaliu sakyti, kad visiškai lietuvius užmiršo, bet ne tas aktualiausia dabar“, – aiškino jis.
Taip pat ekonomistas paminėjo, kad nors Kinijos nekilnojamo turto ir statybų sektoriai susiduria su problemomis dėl perteklinių statybų, nereikia tikėtis jos ekonomikos nuosmukio.
„Kinija turi ir didelių vidinių problemų – perteklinės statybos ir perteklinė nekilnojamo turto rinka. Jau prieš kelis metus buvo skaičiuojama, kad statybos ir susijusios pramonės dalys Kinijoje sukuria apie 25 proc. bendrojo vidaus produkto. Ir daug buvo rašoma apie stovinčius tuščius butus, pirma – 50 mln., tada – 75 mln.“, – komentavo R.Rudzkis.
„Nemanau, kad matysime kažkokią Kinijos ekonomikos griūtį, nes yra pagrindiniai dalykai, reikalingi ją palaikyti – gera infrastruktūra, darbšti ir išsilavinusi darbo jėga, didelis dėmesys taikomajam mokslui ir aukštosioms technologijoms“, – pridėjo jis.
Kinija griežtas ekonomines priemones Lietuvai pritaikė 2021 m. pabaigoje, Vilniuje leidus veikti Taivano atstovybei, kuriai pavadinti pavartotas būtent salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimas. Pekinas kuriam laikui buvo sustabdęs lietuviškų prekių importą, apribojęs eksportą.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį į Kiniją eksportuota lietuviškų prekių už 11,8 mln. eurų, tuo metu per 2023 m. pirmąjį pusmetį – beveik keturis kartus daugiau, už 40,7 mln. eurų.
