„Man vėžys? Man – vėžys.“ Ką pirmiausia pagalvotų į akistatą su tokia diagnoze patekęs sveikatos apsaugos sistemos valdininkas? Tikėtina, kad klausimą, kiek dar liko gyventi, akimirksniu nustelbtų klausimas, kaip gauti pačių geriausių vaistų. Ir tai savaime suprantama.
Kiekvienas sunkios ligos užkluptas žmogus viliasi, kad gydytojai jam parinks veiksmingiausią gydymą.
Tačiau tai padaryti dažniausiai nepavyksta, nes Lietuva velkasi farmacijos inovacijų pasiekiamumo uodegoje, o proveržio neregėti.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą.
Jis didesnis už dabartinį maždaug 0,5 mlrd. eurų, tačiau nežinia, ar jame bus skirta daugiau lėšų tam, kad sunkūs ligoniai pagaliau gautų gydymą inovatyviais vaistais ir Lietuva atsispirtų nuo dugno.
Regi vienybės jėgą
JAV prezidentas Joe Bidenas nepakeitė nuostatos.
Praėjusiais metais pareiškęs, kad Jungtinių Amerikos Valstijų tikslas – per 25 metus mirčių nuo vėžio sumažinti perpus, paverčiant jį lėtine, vaistais kontroliuojama liga, jis ir toliau laikosi šios nuostatos.
Svarbiausios žinios, kurios pateikiamos liepos mėnesį pasirodžiusiame leidinyje apie onkologiją „Deep Dive“, sukasi apie programos „Cancer Moonshot“ rezultatus.
Ši programa įgyvendinama nuo 2016 metų, o jos tikslas – vėžio ankstyvajai diagnostikai ir gydymui sutelkti visas suinteresuotas puses: farmacijos pramonę, skaitmenines technologijas, valstybės institucijas ir pacientų organizacijas.
Mokslininkai kartu su farmacijos įmonėmis kuria vis tikslesnius – vis taiklesnius preparatus, galinčius įveikti vėžį. Ten, kur valstybės institucijos atveria duris inovatyviam gydymui, ligoniai gauna tai, ką geriausio yra sukūrę mokslininkai.
Europa ir Skandinavija yra parengusios kovos su vėžiu planą, kuris skirtas vaistų pasiekiamumo nelygumams įvairiose šalyse įveikti.
Bendradarbiaudamos su farmacijos pramone mažesnės ekonomikos šalys ir bando tas duobes užlyginti.
Lietuvoje tos duobės dar labai gilios. Pavyzdžiui, geriausi išgyvenamumo rodikliai yra Švedijoje ir Suomijoje, kur ilgiau negu 5 metus po vėžio diagnozės gyvena 89 proc. žmonių.
Lietuvoje šis rodiklis yra vienas prasčiausių – išgyvenamumas yra pustrečio karto mažesnis nei minėtose šalyse.
Tad kodėl mūsų valstybė su savo žmonėmis elgiasi tiesiog nepadoriai – nepajudina nė piršto, kad vėžiu arba retomis ligomis sergantys žmonės nebūtų pasmerkti mirčiai?
Pateiks biudžeto projektą
Netrukus, spalio pradžioje, Seimą pasieks SAM parengtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektas.
SAM prie biudžeto buvo palinkusi nuo liepos, tačiau neatsirado jokių pokyčių, kurie iš esmės būtų pakeitę inovatyvių vaistų pasiekiamumą.
Pasak Seimo Sveikatos reikalų komiteto nario Antano Matulo, komitetas PSDF biudžeto projektą turėtų atsiversti spalio 10 dieną – jis už pernykštį bus didesnis maždaug 0,5 mlrd. eurų.
„Biudžetas didėja tik dėl to, kad padidėjo minimali mėnesinė alga, taigi kartu ir pagal ją skaičiuojama PSD įmoka.
Tačiau mokesčių lengvatų įvairioms visuomenės grupėms išlieka net 23.
Ir dar vieną jų teikia Ekonomikos ministerija – norima valstybės lėšomis drausti aukštųjų technologijų specialistus, atvykstančius gyventi į Lietuvą, ir jų šeimos narius“, – sakė jis.
Pasak A.Matulo, „gyvulių ūkis“ privalomojo sveikatos draudimo (PSD) sistemoje lieka nepanaikintas.
Priminsime: savarankiškai besidraudžiantys asmenys, pavyzdžiui, turintys individualią veiklą arba ūkininkai, per mėnesį moka 58,6 euro PSD įmoką – 6,98 proc. minimalios algos, kuri šiuo metu sudaro 840 eurų.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, už vieną asmenį, apdraustą valstybės lėšomis, metinė įmoka šiemet siekia 537,7 euro, arba 44,75 euro per mėnesį.
Taigi pati valstybė taupo dirbančiuosius apkraudama daug didesniais mokesčiais, bet negarantuodama pagalbos, kai sunkiai susirgusiems žmonėms jos ypač prireikia.
„Laukiame žinios, kokie pakeitimai bus pateikti su biudžeto projektu.
Dar nežinia, kiek bus skiriama lėšų inovatyviems vaistams, bet dėmesio tam ketiname skirti gerokai daugiau“, – sakė A.Matulas.
Esminių pokyčių – neregėti
Kokių pokyčių atsirado PSDF biudžeto projekte?
Teigiama, kad farmacijos inovacijoms dabar skiriama vis daugiau lėšų, bet kaip pasivyti poros metų atsilikimą?
Dvejus metus buvo stojusi pauzė dėl valdininkų neveiklumo – Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) ilgai nebuvo specialistų komandos farmacijos įmonių paraiškoms vertinti.
Tad ką ketinama daryti, kad atotrūkis nuo kitų Europos Sąjungos valstybių inovacijų pasiekiamumo srityje būtų įveiktas, kokių pokyčių imamasi?
„Apie kitų metų PSDF biudžetą dar nieko negalime pasakyti. Projektas dar rengiamas, iš pradžių jis bus teikiamas Vyriausybei ir tik po to keliaus į Seimą.
O dėl VVKT specialistų trūkumo – Sveikatos technologijų vertinimo skyrius šiuo metu yra sukomplektuotas, jame dirba 16 žmonių“, – toks buvo SAM atsakymas.
Dar liepą kalbintas sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas aiškino, kad pagal Kompensuojamųjų vaistų sąraše esančių vaistų pasiekiamumą Lietuva esą atrodo neblogai, nes daugiau nei 600 rūšių vaistų padengiama visa bazinė kaina.
„Farmacijos industrijos asocijuotos struktūros kiekvienais metais atlieka tyrimą vertindamos visų naujų molekulių – rinkoje registruotų inovatyvių vaistų – kompensavimą.
Tačiau tyrime nėra duomenų, kiek vaistų pasiekia ligonius per retų būklių gydymo kompensacijos mechanizmą.
Taigi de fakto Lietuvoje inovatyvių vaistų prieinamumas geresnis, nei rodoma tyrime.
Bet, žinoma, Lietuva – ne Vokietija, Šveicarija ar Olandija, mūsų BVP nėra toks, kad būtų galima įsileisti visas sukurtas naujas molekules, kurios kuria nedidelę pridėtinę vertę“, – savo tiesa tąkart neabejojo viceministras.
Ar ieškoma būdų padidinti PSDF biudžetą taip, kad ligų užkluptiems žmonėms nereikėtų prašyti ministro pagalbos? Ar reikia politinės valios, kad ir BVP sveikatos apsaugai atitektų didesnis?
„Tai – sudėtingi klausimai. Reikia bendro sutarimo ir Seimo narių, kurių rankose – įstatymai, ir Finansų ministerijos, ir pačios Vyriausybės, kuri valdo biudžetą.
Dabar, kai lipama nuo krizės ant krizės, o šalia vyksta karas, prioritetai teikiami krašto apsaugai. Kalbėjimas apie mokesčių didinimą sveikatos apsaugai nėra prioritetas.
Nors finansavimas, žvelgiant nuo BVP, palyginti su kitomis ES šalimis, yra nedidelis, prieinamumas būtinųjų vaistų pagal kompensavimo lygį priartina mūsų šalį arčiausiai gerovės valstybių“, – SAM mundurą tąkart gynė viceministras.
Tačiau žmonės regi visai kitokią situaciją, negu piešia valdžia.
Iš jos nelaimėje jie nesulaukia jokios pagalbos, nors tol, kol ligos netrukdė dirbti, ne kuo kitu, o savo privalomojo sveikatos draudimo mokesčiais maitino PSDF biudžetą.
Ligoniai – lyg užribyje
„Situacija žiauri, – patikino maždaug prieš septynerius metus skydliaukės vėžį įveikusi Dovilė Šakalienė. – Nuo mano ligos praėjo daug laiko, bet niekas nepasikeitė.
Dažnai kalbuosi su medikais, ir kuo daugiau su jais bendrauju, tuo man baisiau, tuo didesnė kaupiasi nuoskauda, kad Lietuva yra tokia bejėgė.
Pavyzdžiui, tuomet, kai nauji vaistai užregistruojami EMA („European Medicines Agency“ – Europos vaistų agentūroje), Vokietijoje ligonius jie vidutiniškai pasiekia per 47 dienas, Lietuvoje – per 536 dienas.
Blogiau už Lietuvą yra gal tik Rumunijoje ar Maltoje, ir tai liudija 2022-ųjų tyrimas.“
Dar vienas skaičius – tol, kol po EMA registracijos preparatas mūsų šalyje patenka į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą, praeina ne vieni metai.
Pavyzdžiui, 2018–2021 metais agentūroje buvo registruoti 168 preparatai ir pernai vidutiniškai 76 vaistai jau buvo patekę į ES šalis, pavyzdžiui, Vokietijoje jų buvo 147, Lietuvoje – vos 21.
„Blogai, kad Lietuvoje yra ypač sudėtinga vaistų pasiekiamumo sistema.
Perteklinė biurokratija sukelia didžiulį stresą pacientams. Per tuos septynerius metus, atitolinusius mane nuo ligos, esminiai principai nepasikeitė.
Susirgus labai sunku suprasti, kokia pagalba priklauso, kokie vaistai yra inovatyviausi. Sunki našta tenka ir gydytojams, kuriems realiai tenka gerokai pakovoti, kad ligoniai jų gautų.
Valstybės gebėjimas greitai reaguoti į onkologinių ligų gydymo inovacijas yra labai žemas. Vaistų gavimo laikas nuo kitų valstybių skiriasi dešimtimis kartų, ir tai ne tik mažos rinkos ar pinigų stygiaus problema, bet ir neveiksmingos, griozdiškos sistemos“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Pasak jos, medikai dalijasi su ja savo patirtimi, o jie savo kailiu patiria, kad valstybės institucijose sprendimų priėmimo procesas sutelktas ne į pacientą, bet į tai, ar atitinka pasenusias biurokratines procedūras. Ir labai mažai toje daugybėje sprendimus dėl vaistų priimančių institucijų yra žmonių, kurie turi tiesioginę sąsają su pacientu ir jo gydymu.
„Medikas, kuris gydo pacientą, turi tapti tyrėju, mokslininku, biurokratu ir advokatu, surinkti didžiulį kiekį duomenų, pateikti juos įvairioms komisijoms, įrodinėti, kad vienam ar kitam ligoniui žūtbūt reikia inovatyvių vaistų, nors realiai juk pakaktų paciento anamnezės, nes mokslinių tyrimų duomenys kuo puikiausiai pasiekiami ir valstybės institucijoms.
Lietuvoje klinikinės gairės taip pat atsilieka nuo pasaulio tendencijų. Inovacijos ir tyrimai vyksta sparčiai, atsiranda įrodymų, kad tam tikri vaistai tinka ir kitokioms onkologinėms ligoms gydyti, bet pas mus į tai neatsižvelgiama.
Turiu skaudžios patirties, kai į mane kreipėsi moteris, prašydama pagalbos savo vėžiu susirgusiai seseriai.
Kitose ES valstybėse jau buvo kompensuojami tam tikri vaistai, tinkantys kelioms vėžio formoms. Lietuvoje bandėme įrodyti institucijoms, kad ligonei būtinai reikia to gydymo. Nepavyko – ji negavo vaistų ir mirė“, – patirtimi pasidalino D.Šakalienė.
Paraiškų spūstys
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra pateiktos, bet nepradėtos vertinti 34 inovatyvių vaistų kompensavimo bylos, dar 31 ankstesniais metais pateikta paraiška yra vertinama.
„Neįvertintų bylų skaičius nemažėja – vienos keičia kitas ir jų skaičius sukasi apie 70.
Nuo dienos, kai farmacijos įmonės pateikia paraišką VVKT iki tol, kol vaistų byla atverčiama, praeina metai ar dveji, nors, pagal paties sveikatos apsaugos ministro įsakymą, tai turi būti padaroma per 180 dienų.
O ir gavus palankų VVKT sprendimą dar nereiškia, kad gydymas tapo pasiekiamas.
Inovatyvūs vaistai patenka į rezervą, iš kurio į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą perkeliami po kelių mėnesių ar metų, o kartais ir dar vėliau“, – priminė D.Šakalienė.
Rezerviniame vaistų sąraše šiuo metu iš 6 preparatų 4 yra onkologiniai.
Vienas jų skirtas melanomai gydyti (paraiška buvo patekta 2021 m.), kitas – kiaušidžių vėžiui (2020 m.), trečias – prostatos vėžiui (2021 m.), ketvirtas – plaučių vėžiui (2022 metais).
„Vargu ar vaistai šįmet bus kompensuojami, nors trims šių metų mėnesiams tam reikėtų 3 mln. eurų“, – kalbėjo D.Šakalienė. Komisija vieno iš šešių rezerve esančių preparatų galimybę kompensuoti svarstė ir praėjusį ketvirtadienį, bet kol kas nėra pateikta sprendimo protokolo.
„Tikimasi, kad 2024 m. PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymas bus patvirtintas kuo anksčiau ir dar gruodžio mėnesį bus galimybė priimti sprendimus dėl vaistų, didinančių PSDF biudžeto išlaidas, kompensavimo“, – tokią išvadą yra pateikusi Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisija. 2023 m. PSDF biudžete vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms buvo numatyta maždaug 491 mlrd. eurų.
Lyg pragaro ratai
„Ne vienus metus teko dirbti Vėžio institute ir rūpintis finansais, – pratarė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Garliakienė. – Nesvarbu, ar reikėdavo chemoterapijai vaistų, ar naujos chirurginės technologijos, labai sudėtinga buvo ir tebėra gauti reikiamą finansavimą ir taikyti inovatyvius gydymo metodus.
Nors pagal teisės aktus, numatomas reformas ar pažangos programas nuolat kartojama, kad pacientams turi būti suteikiamos kuo geriausios ir moderniausios paslaugos, situacija yra visiškai priešinga. Nėra paprasta pritaikyti naują metodiką, o dažniausiai net neįmanoma.“
Tad kaip jaučiasi patys medikai, žinodami, kad be tinkamos pagalbos ligonio jie neišgelbės?
„Tai – bejėgystė, – atsakė A.Garliakienė. – Pagal teisės aktus retoms ar onkologinėms ligoms gydyti lyg ir būtų galima gauti papildomą finansavimą, tačiau net ir tokiais atvejais gydantis gydytojas ar gydymo įstaiga turi pereiti devynis pragaro ratus, jei nori suteikti tinkamą paslaugą.
Net ir pateikus komisijai visus reikiamus mokslinius įrodymus ir dokumentus dar nereiškia, kad finansavimas bus skirtas. Deja, komisijoje esantys žmonės viską sprendžia pagal savo užimamą padėtį ir supratimą.
Ne kartą teko girdėti ligonių kasų vadovą sakant, kad jie „saugo pacientų pinigus“. Saugo, bet nesupranta, kad per tą laiką liga įsisenėja, o gydymas tik dar labiau pabrangsta. Pačiai teko dirbti su ligonių kasomis – sunku pasiekti jose dirbančių žmonių ausis, o širdis pasiekti nežinau, ar apskritai įmanoma.“
Regi ir valdžios neveiklumą
Vytenis Andriukaitis, buvęs eurokomisaras:
„Būnant eurokomisaru dažnai tekdavo nagrinėti klausimus, susijusius su sveikatos apsaugos sistemos finansavimo reikalais. Lietuvoje yra svarbių ir vis dar nesprendžiamų problemų. Viena jų – PSD įmokų skirtumas tarp valstybės draudžiamų ir savarankiškai besidraudžiančių žmonių. Panaikinus tokią diskriminaciją – suvienodinus įmokas – smarkiai padidėtų ir PSDF biudžetas.
Tokia diskriminacija net nėra logiška. Juk valstybė draudžia, tarkim, pensinio amžiaus žmones, kurie dirbdami jau sumokėjo daugybę įmokų.
Kitas svarbus inovacijų pasiekiamumo veiksnys, į kurį atsi– žvelgti rekomenduoja ir Pasau– lio sveikatos organizacija, – sveikatos sistemai skirti 1 proc. didesnę BVP dalį ir investuoti tuos pinigus į pirminę sveikatos priežiūros grandį bei ankstyvąją diagnostiką, o kartu – į taiklų gydymą inovatyviais vaistais.
Yra ir dar vienas niuansas, susijęs su reikalavimu „Investuok daugiau – investuok tikslingiau“. Tai sietina ir su inovatyviems vaistams skiriamais pinigais. Šioje vietoje neregiu jokių aktyvių Lietuvos vyriausybės veiksmų – nėra jos diskusijų su kitomis ES valstybėmis, kad suvienijus jėgas būtų padidintas inovatyvių vaistų prieinamumas.
Pavyzdžiui, EMA užregistravusios vaistus farmacijos įmonės renkasi, į kokias šalis juos tiekti pirmiausia. Dažniausiai tai būna trys ar keturios ekonomiškai stiprios šalys, kuriose deramasi dėl vaistų kainos, o suderėta kaina tampa referencine kaina kitoms šalims.
Deja, silpnesnės šalys negali jos įveikti. Jos turėtų kartu kelti šį klausimą ES Sveikatos bei Finansų tarybose.
Sklando sumanymas sukurti Europos sveikatos sąjungą. Kol kas ji dar neaprėpia inovatyvių vaistų, skirtų retoms ligoms ar komplikuotam vėžiui gydyti. Tokių ligonių nėra daug, tad tereikėtų sujungti pajėgas ir organizuoti bendruosius pirkimus, taip gerokai sumažinant inovatyvių preparatų kainą. Juk, pavyzdžiui, vakcinos nuo COVID-19 taip ir yra perkamos.
Lietuvos bėda – kad ji apskritai nekelia šio klausimo ES tarybose ar susitikimuose su valstybių vadovais.“
