Vasaros pradžioje dvistiebis burlaivis „De Tukker“ leidosi į pirmąją komercinę kelionę.
40 metrų ilgio laivas buvo pakrautas įvairių prekių – sūrio, vyno ir alyvuogių aliejaus. Maršrutas – iš Amsterdamo (Olandija) uosto į Portą Portugalijoje ir atgal, su sustojimais Anglijoje, Prancūzijoje bei Ispanijoje.
1912 metais pastatytą burlaivį dvejus metus restauravo laivybos entuziastas iš Olandijos Jorne Langelaanas, įkūręs krovinių gabenimo jūra kompaniją „Ecoclipper“.
Rūpi aplinkos apsauga
Dabar jau 40-ies sulaukęs J.Langelaanas pasakojo, kad apie sugrįžimą prie burlaivių pradėjo mąstyti prieš porą dešimtmečių dalyvaudamas ekspedicijose Antarktidoje.
„Jei norime sustabdyti klimato kaitą, iškastinių žaliavų daugiau naudoti negalime. O burlaiviai, varomi vėjo, yra vienintelė išeitis gabenant krovinius ar keliaujant jūra net ir dideliais atstumais“, – pasakojo olandas.
Apskaičiuota, kad dabartiniams dyzelinu varomiems jūrų milžinams tenka apie 3 proc. viso planetoje išmetamo anglies dvideginio kiekio. Žinoma, laivai tobulėja, degalų sąnaudos mažėja, tačiau jos išlieka milžiniškos.
Pasak konteinerių gabenimo sektoriaus analize užsiimančios kompanijos „Clarcson Research“ vadovo Stepheno Gordono, naujausiuose laineriuose ir dabar įrengiamos papildomos burės, kad jie naudotų mažiau degalų.
Tiesa, tokių laivų tėra tik apie pusšimtis iš 100 tūkstančių, plaukiojančių planetos vandenyse.
Ketina statyti daugiau
Burlaiviu gabenti krovinius užtrunka ilgiau, o kainuoja brangiau. Tai pripažįsta ir „De Tukker“ savininkas J.Langelaanas. Tačiau, jo nuomone, gabendami konteinervežiais žmonės net nesusimąsto, kiek tai kainuoja aplinkai.
Didžiausi pasaulio laivai gali vienu metu plukdyti apie 210 tūkstančių tonų krovinių. J.Langelaano burlaivis – vos 70 tonų.
Olando nuomone, nuo Europos iki Kinijos kelionė „De Tukker“ turėtų trukti apie 70 dienų. Įprastas konteinervežis šį atstumą įveikia per 30–40 dienų.
Bet entuziastas įsitikinęs – ateitis priklauso būtent ekologiškai laivybai. „Ecoclipper“ planuoja pastatyti iki 25 burlaivių, kurie būtų kelis kartus ilgesni nei dabartinis.
Tiesa, kiekvienas kainuotų ne mažiau kaip 9 mln. eurų. „De Tukker“ prikelti naujam gyvenimui atsiėjo 600 tūkst. eurų.
Tarptautinės burlaivių asociacijos, kuri vienija apie 150 narių iš 50 valstybių, sekretorius Gavinas Allwrightas tvirtino, kad šios transporto priemonės iš tiesų grįžta į komercinę laivybą.
„Pirmiausia degalai brangsta, taip pat atsiranda papildomų išlaidų – kai kur jau reikia mokėti už išmetamą anglies dvideginio kiekį.
Antra, iki šiol yra regionų, kuriuose nuo seno prekės gabenamos buriniais laivais, – tiek Indijos vandenyne, tiek Ramiajame“, – sakė pašnekovas.
Nuo JAV iki Anglijos
Niujorke Hudsono upe jau nuo 2020-ųjų plaukioja nedidelis burlaivis „Apollonia“, gabenantis daugiausia salyklą alaus darykloms, klevų sirupą bei padažus.
Jo savininkas bei kapitonas 77erių Samas Merrittas neslėpė, kad šis projektas kol kas pelno neduoda, tačiau jo tikimasi per artimiausius dvejus metus.
„Man nepatinka keliai ir automobiliai. Net jei vietoj benzino naudočiau biodegalus, tai esmės nekeistų. O burlaivis jau yra pokytis“, – tvirtino amerikietis.
Netrukus į šį verslą įsitrauks ir praėjusio amžiaus pradžioje Temzės upe Anglijoje plaukiojusi barža „Raybel“, kuri dabar rekonstruojama Kento grafystėje. Baigus šiuos darbus tikimasi plukdyti alyvuoges, kavą ar vyną Kento pakrantėse įsikūrusiems prekeiviams, taip pat gabenti krovinius ir į Londoną.
Prieš daugiau nei šimtmetį „Raybel“ tuo pačiu maršrutu plukdydavo plytas.
„Mes vėl kalbame apie tradicinių Jungtinės Karalystės vandens kelių panaudojimą, jų sujungimą su jūra. Paklausa yra, bet laivų trūksta“, – tvirtino „Raybel Charters“ projekto vadovė Faye Thorley.
Jos teigimu, Anglijoje apstu nedidelių, kartais hipsteriškų įmonių, kurios siekia visiškai nekenkti aplinkai, todėl užsakovų tikrai nestigs.
Bene vienintelė kliūtis yra nenuspėjami orai.
„Stengiamės jau dabar aiškinti klientams, kad užsakymus pateiktų kuo anksčiau, nes laivybą lemia būtent oro sąlygos“, – sakė F.Thorley. („Bbc.co.uk“)
