Banko „Citadelė“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė nemanantis, kad „Brent“ naftos kainos toliau augs, nes artėjantis pasaulio ekonomikos sulėtėjimas sumažins paklausą. Visgi, jo teigimu, šiuo metu pakilusios naftos kainos neigiamai atsilieps visuomenei per degalų, paslaugų ir produktų kainas bei paskatins bankus ilgiau laikyti aukštas palūkanų normas.
Tuo metu ekonomistas Marius Dubnikovas laikėsi nuomonės, kad jeigu „Brent“ naftos kaina viršys 100 dolerių už barelį, didžiajai daliai visuomenės tai neturės drastiškų pasekmių. Taip pat, anot jo, siekdama saugoti savo rinkas OPEC (angl. The Organization of the Petroleum Exporting Countries, Naftą eksportuojančių šalių organizacija) neleis kainoms smarkiai augti.
„Brent“ rūšies naftos barelio kaina per savaitę padidėjo 1,5 proc. Nuo 2023 m. pradžios ji pabrango daugiau kaip 18 proc., o nuo žemiausio lygio 2023 m. vasarą – 36 proc.
A. Izgorodinas: išaugusi naftos ir degalų kaina skatins infliaciją, vers bankus laikyti aukštas palūkanas
Ekonomistas A. Izgorodinas teigė, kad išaugusios naftos kainos paveiks vartotojus per aukštesnes degalų kainas, dėl ko pakils pervežimo kaštai, tad galimai ir prekių bei paslaugų kainos. Pasak jo, JAV jau yra matomas toks degalų ir pervežimo paslaugų kainų pakilimas.
„Pirmas aspektas yra tiesioginis – per degalus, nes pakilusi nafta anksčiau ar vėliau tai paveiks. Antras aspektas, tai yra pervežimo kainos ir infliacija. Amerikos duomenys rodo, kad dėl naftos jau brangsta pervežimo paslaugos. Šis brangimas anksčiau ar vėliau pradeda veikti elementus, kurie kelia infliaciją, pavyzdžiui, maisto ir kitų prekių kainas“, – Eltai teigė A. Izgorodinas.
„Paprastiems žmonėms tai reiškia, kad tiek degalų, tiek kitų prekių kainos gali augti“, – pabrėžė jis.
Ekonomistas taip pat paminėjo, kad aukštesnis naftos ir degalų kainų lygis prailgins infliacijos lėtėjimo procesą ir galimai paskatins centrinius bankus ilgiau, nei planuota, laikyti aukštas palūkanų normas. Jis priminė, kad pagal degalų kainų poveikį infliacijai Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) šalių yra ketvirta, tad energetikos infliacijos poveikis bus ypač jaučiamas.
„Aukštos energetikos kainos vers euro zonos centrinius bankus laikyti rekordiškai aukštas palūkanas ilgą laiką. (...) Europos Centrinis Bankas rugsėjo 14 d. posėdžio metu padidino kitų metų infliacijos prognozę nuo 3 proc. iki 3,2 proc. būtent dėl energetikos kainos. Ir būtent 3,2 proc. infliacija žudo bet kokias viltis, kad artimu metu bus palūkanos mažinamos“, – komentavo jis.
„Infliacija tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje toliau lėtės, bet šis lėtėjimas bus ne toks spartus, kaip daugelis ekonomistų tikėjosi šių metų vasarą“, – sakė jis.
Visgi, pasak A. Izgorodino, abejotina, ar Rusijos ir Saudo Arabijos vykdomas naftos pasiūlos apribojimas ilguoju laikotarpiu nulems tolimesnį „Brent“ naftos pabrangimą. Jo manymu, naftos paklausos apribojimas yra bandymas užtikrinti, kad kainos smarkiai nenukristų 2023 m. pabaigoje ir 2024 m. pradžioje, kai pasaulio ekonomikos patirs sulėtėjimą ir sumažės vartojimas.
„Manau, kad artimiausiu metu naftos kaina liks panašiame lygyje. Rusija ir Saudo Arabija agresyviai riboja naftos pasiūlą, kuri net esant ribotam poreikiui išlieka per maža. Ir jie aiškiai sako rinkai, kad ketina toliau tęsti šiuos apribojimus. Jie taip daro, nes ruošiasi pasaulio ekonomikos sulėtėjimui, kuris vyks šių metų ketvirtą ketvirtį ir kitų metų pirmą ketvirtį. Tai yra bandymas apsidrausti“, – komentavo A. Izgorodinas.
„Kritinis taškas naftos kainai bus spalis, lapkritis, gruodis ir kitų metų sausis, vasaris, kovas. Tai bus pats sunkiausias laikotarpis pasaulio ekonomikai ir tikėtina, kad būtent tuo laiku matysime sulėtėjimą. Tai jeigu rodikliai JAV ir rodikliai euro zonoje blogės, naftos kaina kris, nepaisant Rusijos ir Saudo Arabijos pastangų“, – aiškino jis.
M. Dubnikovas: 100 JAV dolerių už barelį bus nemalonu vartotojui, bet nesudarys milžiniškų nuostolių
Tuo metu M. Dubnikovas abejojo, ar išaugusios „Brent“ naftos kainos smarkiai paveiks visuomenę, net jeigu barelis kainuos daugiau nei 100 JAV dolerių. Jo teigimu, naftos barelio pabrangimas 10 JAV dolerių reiškia, kad litras degalų kainuos apie 6 centus daugiau, kas galimybėms įpirkti degalus didelio poveikio neturi.
„Pirmiausia, 100 JAV dolerių nėra kainų lygis, kuris visus sužlugdytų. Kai kaina už barelį yra 92–95 JAV dolerių, mes pilamės degalus ir dėl to labai nesijaudiname. Kai naftos kaina keičiasi maždaug 10 dolerių už barelį, pabrangimas prideda apie 5–6 centus už litro kainą. Vartotojui tai yra nemalonu, bet pokytis nėra didelis ir nesudaro milžiniškų nuostolių“, – Eltai teigė M. Dubnikovas.
Ekonomistas pripažino, kad toks naftos, o per ją – ir degalų, kainos išaugimas turės poveikį infliacijos pagreitėjimui. Visgi, jo manymu, panašaus poveikio grynajai infliacijai, koks buvo matomas Rusijai vykdant energetinį karą prieš Europą, nereikia tikėtis.
„Šis pokytis gali reikšmingai prisidėti ir prisidės prie infliacijos augimo. Tik ECB sekamai grynajai infliacijai nebus to poveikio, kuris buvo prieš porą metų. Nes kai Rusija pradėjo ekonominį karą prieš ES, energetika persisunkė per visas sritis ir vis tik paveikė tai, kas turėjo būti grynoji infliacija“, – sakė jis.
„Matėme tokį beprecedentį dalyką. Šį kartą viskas yra tvariau“, – pabrėžė jis.
Visgi, M. Dubnikovas atkreipė dėmesį, kad benzino ir dyzelino kainos gali augti dėl sumažėjusios prekybos nafta tarp Rusijos ir Indijos. Anot jo, kadangi Indija perdirbdavo rusišką naftą į dyzelį, šis sumažėjimas gali sukelti šio kuro kainos augimą.
„Rusijos pirkėjas buvo Indija, kuri perdirbinėjo rusišką naftą į dyzeliną, benziną ir juos pardavinėjo. Ir panašu, kad arba Indija stabdo pirkimus, arba Rusija stabdo pardavimus. Nes šie atsiskaitymai vyksta rupijomis ir rusai patenka į tam tikrus spąstus, nes pardavė labai daug naftos, bet gavo labai daug rupijų, kurios yra nekonvertuojamos“, – aiškino M. Dubnikovas.
„Gali būti, kad naftos tiekimas slopsta kaip tik Indijos kryptimi, dėl to naftos kaina kyla ir matome dyzelino kainos augimą (...) Rizika yra tame, kad dyzelinas yra pramonės kuras“, – pridūrė jis.
Galiausiai, anot ekonomisto, jeigu „Brent“ naftos barelio kaina pasieks 100 ar daugiau JAV dolerių, siekdama išlaikyti rinkas OPEC grupė įsikiš ir užtikrins, kad kainos sumažėtų iki priimtinesnių.
„Jeigu tas lygis bus 100 ar 110 JAV dolerių, OPEC greičiausiai įsikiš, nes jie saugo savo rinką, kad žmonės nesirinktų alternatyvų. Ir įsikišus OPEC, kaina grįžta žemyn“,– teigė jis.
„Kada OPEC susirinks ir kada nuspręs, tada galimai ir bus toks sprendimas. Nafta labai retai pasižymi rinkos kaina, tai yra labiau sutartinis dalykas, kas yra OPEC sprendimas. Įprastinė naftos kaina yra 70–90 dolerių apimtyje ir, ko gero, mes ją ir matysime“, – komentavo jis.
ELTA primena, kad nuo liepos stebima naftos kainų augimo tendencija, kurią sukėlė Rusijos ir Saudo Arabijos sprendimai apriboti gavybos apimtis, siekiant palaikyti „stabilumą rinkose“, Saudo Arabija nuo liepos kasdien išgaunamą naftos kiekį sumažino 1 mln. barelių. Savo gavybą 300 tūkst. tonų per parą sumažino ir Rusija.
Rugsėjo 28 d. duomenimis „Brent“ rūšies naftos kaina pasiekė 97,69 USD už barelį, aukščiausią lygį nuo pernykščio lapkričio. Tuo metu JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) naftos kaina perkopė 95 USD už barelį ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2022 m. rugpjūčio.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, rugsėjo 18–25 d. vidutinės degalų kainos Lietuvoje nežymiai padidėjo: benzinas pabrango 0,04 proc., dyzelinas 0,7 proc.
Pasak agentūros, per rugpjūčio mėnesį didmeninės degalų kainos Lietuvoje padidėjo: benzino – 0,03 Eur/l, dyzelino – 0,05 Eur/l. Liepos mėnesį didmeninės kainos taip pat didėjo: benzinas ir dyzelinas pabrango atitinkamai 0,13 Eur/l ir 0,14 Eur/l. Per rugsėjo mėn. (1–27 d.) didmeninė benzino kaina sumažėjo 0,005 Eur/l, dyzelino – padidėjo 0,08 Eur/l.
