Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo nuo –1,6 iki 1, pramonės – nuo –15,8 iki –14,2 proc. Statybos pasitikėjimo rodiklis sumažėjo nuo –13 iki –15,2, prekybos – nuo 4,4 iki 3,5 proc. Paslaugų pasitikėjimo rodiklis beveik nepasikeitė (padidėjo nuo –0,6 iki –0,4 proc.).
Ekonominių vertinimų rodiklis, palyginti su 2022 m. rugsėju, – 2 procentiniais punktais didesnis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 16,9, prekybos – 6,2, paslaugų – 3,4, statybos – 1,7 procentinio punkto. Pramonės pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 7,1 procentinio punkto.
Duomenys buvo renkami rugsėjo 1–20 dienomis.
Paslaugų eksportas per metus paaugo 14,1 proc.
Paslaugų eksportas 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 4,8 mlrd. Eur – 14,1 proc. daugiau nei 2022 m. antrąjį ketvirtį, paslaugų importas sudarė 3 mlrd. Eur – 10,4 proc. daugiau, praneša Lietuvos bankas ir Valstybės duomenų agentūra.
Paslaugų balanso perviršis (1,8 mlrd. Eur, arba 10,3 proc. BVP) per metus padidėjo 20,7 proc.
Sparčiausiai 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, augo finansinių paslaugų eksportas (2,3 karto) ir kelionių paslaugų importas (55,5 proc.). Pinigine išraiška per šį laikotarpį labiausiai išaugo finansinių paslaugų eksportas (256,3 mln. Eur) ir kitų verslo paslaugų importas (180,9 mln. Eur).
Didžiausią paslaugų eksporto ir importo dalį (atitinkamai 46,6 ir 45,4 proc.) sudarė transporto paslaugos. 2023 m. antrąjį ketvirtį didžiausias perviršis (1,1 mlrd. Eur) buvo kelių transporto paslaugų balanso, o didžiausias deficitas (145,2 mln. Eur) – jūrų transporto paslaugų balanso.
Paslaugų eksportas į Europos Sąjungos (ES) valstybes sudarė 74,2 proc. viso paslaugų eksporto ir, palyginti su praėjusių metų atitinkamu ketvirčiu, padidėjo 16 proc. (dalis viso paslaugų eksporto struktūroje padidėjo 1,2 procentinio punkto). Paslaugų importas iš ES valstybių sudarė 71 proc. paslaugų importo ir per metus padidėjo 13,5 proc. (dalis viso paslaugų importo struktūroje padidėjo 1,9 procentinio punkto).
Pagrindinė Lietuvos paslaugų eksporto partnerė 2023 m. antrąjį ketvirtį buvo Vokietija. Eksportas į šią šalį per metus padidėjo 42,6 proc. Didžiausią paslaugų eksporto į Vokietiją dalį sudarė transporto (60,7 proc.) ir kelionių (18,2 proc.) paslaugos.
Pagrindinė paslaugų importo partnerė buvo Lenkija. Importas iš šios šalies per metus sumažėjo 7,2 proc. Didžiausią paslaugų importo iš Lenkijos dalį sudarė transporto ir kelionių paslaugos (atitinkamai 69,5 ir 18,6 proc.).
TUI srautas Lietuvoje antrąjį metų ketvirtį sudarė 288,3 mln. eurų
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 288,3 mln. Eur. Tai lėmė reinvesticijų (290,7 mln. Eur) augimas. Didžiausi teigiami srautai į Lietuvą fiksuoti iš Latvijos (157,1 mln. Eur) ir Švedijos (119,6 mln. Eur), o neigiami srautai – iš Lenkijos (97,1 mln. Eur). Pagal ekonominės veiklos rūšis išsiskyrė investicijos į finansinės ir draudimo (170,1 mln. Eur) bei informacijos ir ryšių veiklos (62,6 mln. Eur) įmones, praneša Valstybės duomenų agentūra ir Lietuvos bankas.
TUI pajamos, tenkančios nerezidentams, 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 53,6 proc. ir sudarė 1 046,6 mln. Eur. Didžiausias pajamų dalis sudarė dividendai ir reinvesticijos (730 ir 290,7 mln. Eur). Daugiausia TUI pajamų teko Jungtinės Karalystės (192,1 mln. Eur), Švedijos (151,3 mln. Eur), Estijos (109 mln. Eur) ir Latvijos (107,6 mln. Eur) investuotojams.
Sukauptosios TUI Lietuvoje per metus padidėjo 12 proc. ir 2023 m. birželio 30 d. sudarė 32 mlrd. Eur, arba 45,9 proc. bendrojo vidaus produkto. Vienam Lietuvos gyventojui vidutiniškai teko 11 171 Eur TUI (2022 m. birželio 30 d. – 10 080 Eur). 2023 m. antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvoje daugiausia investavo Vokietija (5,7 mlrd. Eur), Estija (3,6 mlrd. Eur), Švedija (3,4 mlrd. Eur), Nyderlandai (2,9 mlrd. Eur) ir Jungtinė Karalystė (2,4 mlrd. Eur). Daugiausia TUI pritraukė finansinės ir draudimo (11 mlrd. Eur) veiklos įmonės.
Lietuvos tiesioginių investicijų (TI) srautas užsienyje 2023 m. antrąjį ketvirtį buvo teigiamas ir sudarė 67,2 mln. Eur. Didžiausias investicijų srautas fiksuotas Latvijoje (58,9 mln. Eur); pagal ekonominės veiklos rūšis – nekilnojamojo turto operacijų (52,8 mln. Eur) bei didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto (44,2 mln. Eur) veiklų įmonėse.
TI pajamos, Lietuvos investuotojų 2023 m. antrąjį ketvirtį uždirbtos užsienyje, sudarė 82 mln. Eur. Didžiąją dalį gautų pajamų sudarė reinvesticijos ir Lietuvos investuotojų gauti dividendai (atitinkamai 39 ir 34,3 mln. Eur) (2 pav.). Daugiausia pajamų gauta iš investicijų Latvijoje (44 mln. Eur), o pagal ekonominės veiklos rūšis – iš nekilnojamojo turto operacijų veiklos įmonių (45,9 mln. Eur).
Lietuvos sukauptosios TI užsienyje per metus padidėjo 24,1 proc. ir 2023 m. birželio 30 d. sudarė 13,2 mlrd. Eur. Lietuvos TI į Europos Sąjungos valstybes nares sudarė 60 proc. Svarbiausios Lietuvos TI užsienyje kryptys: JAV ir Latvija (34,5 ir 16,1 proc. visų Lietuvos TI užsienyje). Didžiausia Lietuvos sukauptųjų TI užsienyje dalis teko profesinės, mokslinės ir techninės veiklos įmonėms (46,4 proc., arba 6,1 mlrd. Eur).
