Nurodoma, kad sprendimas dėl šio pokyčio priimtas radus sutarimą su darbuotojų atstovais ir atsižvelgus į jų pateiktas pastabas. Atleidžiamų darbuotojų išeitinėms išmokoms iš viso bus skirta apie 800 tūkst. eurų, o bendrovės personalo specialistai jiems teiks profesines konsultacijas darbo paieškos klausimais.
„Alternatyvių siuntimo kanalų, pirmiausiai per paštomatų tinklą, populiarėjimas ir mažėjančios tradicinių pašto paslaugų apimtys – tendencija, matoma visoje Europoje.
Nors vien tik per pastaruosius 5 metus šių paslaugų poreikis Lietuvoje sumažėjo kone perpus, per šį laikotarpį ne visiems laiškininkams tenkančios darbų apimtys buvo peržiūrėtos. Tai lėmė netolygius darbų krūvius skirtingose pašto apylinkėse, dėl ko ir priėmėme sunkų sprendimą su dalimi laiškininkų atsisveikinti.
Ši pertvarka yra būtina, norint išlaikyti bendrovės finansų tvarumą ir kartu padidinti veiklos efektyvumą“, – pranešime sakė Lietuvos pašto generalinis direktorius Rolandas Zukas.
Lietuvos paštas nurodė, kad, jei nesiimtų tinklo efektyvinimo priemonių, turėtų ženkliai kelti savo teikiamų paslaugų kainas.
Teigiama,kad pertvarkius tinklą bus pagerintos Vilniuje bei Kaune dirbančių laiškininkų darbo sąlygos. Jų darbo savaitė sutrumpės nuo 6 iki 5 dienų ir bus tokia pati, kaip ir likusioje šalies dalyje dirbančių laiškininkų.
Laiškininkų tinklo pokyčiai visoje Lietuvoje vyks etapais iki 2024 m. pavasario. Apie pusę atleidžiamų darbuotojų sudarys dalį Vilniaus ir Kauno pašto apylinkių aptarnaujantys laiškininkai. Šiuose miestuose didžioji dalis laiškininkų apylinkių buvo peržiūrėtos tik 2017 m.
Skaičiuojama, kad tradicinių pašto paslaugų (daugiausiai laiškų siuntimo ir prenumeratos pristatymo) apimtys 2023 m. pirmąjį pusmetį sumažėjo ketvirtadaliu.
Laiškininkų tinklo ir pašto apylinkių pertvarka Lietuvos paštui per metus leis sutaupyti apie 4,8 mln. eurų.
