Pirmoji konkurencijos neatlaikė „Vilniaus energija“, nutarusi stabdyti veiklą nepraėjus nė metams – tų pačių 2021-ųjų pabaigoje. Tik mažai kam tai rūpėjo, nes ši įmonė turėjo vos 1887 klientus. Su tiek, žinoma, išgyventi iš esmės neįmanoma.
Baigiantis praėjusių metų vasarai iškrito kur kas stambesnis žaidėjas – net 180 tūkst. klientų turėjusi įmonė „Perlas Energija“.
Iš esmės jos pasitraukimą lėmė tuo metu kelis kartus padidėjusios elektros kainos.
Klientus ši bendrovė viliojo palankiomis ilgalaikėmis sutartimis, tačiau dėl pabrangusios elektros jos greitai tapo nuostolingos.
Iš pradžių įmonė „Perlas Energija“ įspėjo vartotojus, kad vietoj fiksuotos bus siūloma biržos kaina.
Kilo pasipiktinimas, tad netrukus įmonė paskelbė nutraukianti veiklą.
Šįmet pavasarį nepriklausomų tiekėjų sąraše neliko įmonės „Birštono energija“, aptarnavusios apie tūkstantį vartotojų, o jau rugsėjį stabdį nuspaudė ir „EGTO Energija“ su 7,3 tūkst. klientų.
Šitaip nutiko ir dėl menkos rinkos dalies, kuri negali užtikrinti pakankamo pajamų srauto, ir dėl reguliavimo.
Mat pernai gruodį, bankrutavus įmonei „Perlas Energija“, Seime buvo nustatyti papildomi reikalavimai nepriklausomiems tiekėjams, įsigalioję nuo šių metų kovo.
Tarp jų – įpareigojimas turėti rizikos valdymo planą, mažiausiai pusės įstatinio kapitalo dydžio nuosavą kapitalą, o svarbiausia – bent trijų mėnesių trukmės prievolių vykdymo garantijas, skirtas galimiems vartotojų nuostoliams kompensuoti.
„Politikai priėmė sprendimą sugriežtinti elektros energijos tiekėjų veiklą, buvo pakankamai sugriežtinti visi reikalavimai. Akivaizdu, kad likusiems dviem smulkiesiems tiekėjams buvo labai sudėtinga juos atitikti“, – neslėpė Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas R.Pocius.
Nė vieno iš šių tiekėjų klientai be elektros neliko, nes per nustatytą terminą gali pasirinkti kitą įmonę, o iki tol tiekimą užtikrina ESO.
Bet pasirinkimas visiškai susitraukė, nes rinkoje liko trys stambiausi žaidėjai. Tai – Lietuvos valstybės valdomas „Ignitis“, latvių „Latvenergo“ grupei priklausanti „Elektrum Lietuva“ ir Estijos kapitalo „Enefit“.
Pastaroji įmonė užima vos per 10 procentų rinkos, „Elektrum Lietuva“ – beveik 15 proc., o likusi liūto dalis priklauso „Ignitis“.
Išvardytų tiekėjų kainos daugiau ar mažiau vienodos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, antrąją rugsėjo savaitę planų su nefiksuota elektros energijos kaina turėtojams 1 kWh atsiėjo 0,27 („Ignitis“), 0,266 („Enefit“) ir 0,267 („Elektrum Lietuva“) cento.
Planuose su fiksuota kaina dvejiems metams rugsėjo 19 dieną „Ignitis“ buvo nustatęs 0,251 Eur/kWh, „Enefit“ – 0,24, „Elektrum Lietuva“ – 0,238 Eur/kWh kainą.
Šie tarifai beveik nesiskiria nuo tų, kuriuos taiko garantinis elektros tiekėjas, kurio vienos laiko zonos kaina šį mėnesį siekia 0,218 Eur/kWh, dviejų zonų – 0,23 Eur/kWh. Tiesa, turintiems pasirinkti nepriklausomą tiekėją, bet to nepadariusiems klientams ESO elektrą tiekia brangiau.
Iš daugiau nei 875 tūkst. vartotojų, patekusių į pirmą bei antrą elektros rinkos liberalizavimo etapus, nepriklausomo tiekėjo, kaip skelbia LEA, nėra pasirinkę vos 41,4 tūkstančio. Trečias etapas bus baigtas iki 2026 metų – tuomet sutartis su nepriklausomais tiekėjais turės sudaryti dar beveik 770 tūkst. klientų, kurie sunaudoja mažiau nei 1000 kWh per metus.
Tačiau pasirinkimas nebus didelis – geriausiu atveju iš trijų konkurentų, nes tikimybė, kad atsiras naujų žaidėjų, kur kas mažesnė, nei kad pasitrauktų kuris nors iš likusių. Nors nepriklausomo tiekėjo licencijų Lietuvoje šiuo metu yra išduota net 33. Tiesa, dauguma jų aptarnauja juridinius asmenis, o ne buitinius vartotojus.
Pastarųjų atveju tikro liberalizavimo kvapo beveik neliko: susidaro įspūdis, kad visi trys žaidėjai yra patenkinti esama padėtimi ir niekas nesiverčia per galvą mėgindamas atimti dalį klientų iš konkurento.
Galima palyginti su telekomunikacijų rinka, kurią iš esmės dalijasi irgi trys stambiausi žaidėjai.
Tačiau ten klientų migracija pastebimai didesnė: vienam kilstelėjus tarifus, dalis vartotojų bėga pas kitą, nors ir šis netrukus gali padidinti kainas.
Elektros rinkoje, kol kainų skirtumai nedideli, toks elgesys yra greičiau išimtis nei taisyklė.
Iš esmės nieko nuostabaus: pirmieji keleri rinkos liberalizavimo metai pasižymėjo sukrėtimais, kai traukėsi mažesni žaidėjai, todėl visiškai suprantama, kad didžioji dalis klientų renkasi valstybinį „Ignitis“.
Bet jei tokia tendencija išliks dar keletą metų, jau bus galima pradėti kalbėti apie susiformavusią monopoliją, nors siekiai buvo visiškai kitokie.
Aišku, sunku paneigti LEA teiginius, kad liberalizavimas pavyko, nes nepriklausomi tiekėjai siūlė mažesnius fiksuotos kainos planus nei visuomeninis ESO. Tik kad tas skirtumas – vos keli skaičiai po kablelio.
