Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą, palyginti su rugpjūčiu, lėmė teigiami visų jo sudedamųjų dalių pokyčiai, o didžiausios įtakos turėjo šalies ekonominės padėties perspektyvų per ateinančius 12 mėn. vertinimas.
Rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, gyventojų, besitikinčių, kad šalies ekonominė padėtis gerės, dalis padidėjo 4 procentiniais punktais, manančių, kad padėtis blogės, dalis sumažėjo 6 procentiniais punktais. Rugsėjį, gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per ateinančius 12 mėn. gerės, dalis susilygino su gyventojų, manančių, kad padėtis blogės, dalimi (po 26 proc.).
Gyventojų nuomonė apie namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, palyginti su rugpjūčiu, pasikeitė nedaug: kaip ir rugpjūtį, 23 proc. gyventojų tikėjosi, kad per ateinančius 12 mėn. ji gerės, 11 proc. manė, kad ji blogės (rugpjūtį – 12 proc.). Rugsėjį 47 proc. gyventojų teigė, kad prognozuoti namų ūkio finansinę padėtį yra lengva ar gana lengva, 48 proc. gyventojų – gana sunku ar sunku (rugpjūtį – atitinkamai 45 ir 51 proc.).
Vertinant namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn., rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, 19 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis pagerėjo, 26 proc. manė, kad ji pablogėjo (rugpjūtį –30 proc.).
Rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, 29 proc. gyventojų nurodė, kad per artimiausius 12 mėn. tokiems pirkiniams kaip baldai ar buitinė technika ketina išleisti daugiau nei per praėjusius 12 mėn., 19 proc. – mažiau (rugpjūtį – 20 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime rugsėjį nesiskyrė. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis padidėjo 2, kaime – 3 procentiniais punktais.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklio didėjimą ir mieste, ir kaime rugsėjį lėmė optimistiškesnės šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo per ateinančius 12 mėn., mieste padaugėjo nuo 22 iki 24 proc., kaime – nuo 22 iki 28 proc., manančių, kad padėtis blogės, dalis mieste sumažėjo nuo 31 iki 28 proc., kaime – nuo 33 iki 23 proc.