Kitose Europos Sąjungos šalyse asmenų patikros trunka nuo kelių iki keliolikos dienų, o Lietuvoje įprasta praktika tapo leidimo dirbti laukti net 30–60 dienų. Trūkstant darbuotojų keleivių registravimo, bagažo administravimo, orlaivių priežiūros, kuro pristatymo ir kitose srityse, keleiviai patirs įvairių nepatogumų, nes apie 400 aviacijos darbuotojų, laukiančių nuolatinių leidimų, nebegalės vykdyti savo funkcijų.
Komentuodami naują tvarką Civilinės aviacijos asociacijos (CAVIA) nariai pabrėžia, kad apie šią problemą verslas su visomis aviacijos srityje veikiančiomis valstybės institucijomis kalbasi jau antri metai, tačiau jokių teigiamų pokyčių nėra. O nuo spalio 1 d. šios problemos pasekmes dar stipriau pajus visi, keliaujantys lėktuvais. Verslo įmonės negalės įgyvendinti savo įsipareigojimų, dėl ko vėluos arba bus atšaukiami skrydžiai. Be to, nepakankamas aviacinio personalo skaičius tiesiogiai koreliuoja su orlaivio ir keleivių saugumu.
Klausimas yra ypač aštrus įmonėms, kurios susidūrusios su lietuvių darbuotojų trūkumu, nori įdarbinti aviacijos profesionalus iš trečiųjų šalių, kurie kurtų didelę pridėtinę vertę Lietuvai – dabar šių šalių piliečių galimybės įsidarbinti yra praktiškai neįmanomos. Problema aktuali ne tik privataus verslo įmonėms, bet ir valstybės valdomoms įmonėms ir kitoms oro uostuose dirbančioms viešojo sektoriaus organizacijoms.
„Kelios istorijos iš mūsų narių praktikos. Vienoje įmonėje ilgametis darbuotojas leidimo atnaujinimo laukia nuo rugpjūčio pradžios. Kitoje įmonėje nuo rugpjūčio pradžios iš 100 naujų darbuotojų tik pusė yra gavę atsakymą dėl leidimo dirbti. Dar vieni mūsų nariai jau dabar norėtų įdarbinti apie 50 darbuotojų, tačiau nesiryžta to daryti dėl rizikos negauti leidimų pratęsimo, kai jau bus investavę į darbuotojų mokymus, jų darbo vietų įrengimą ir kita. CAVIA nariai šiemet planavo įdarbinti dar kelis šimtus darbuotojų, tačiau sudėtingas leidimų dirbti gavimo procesas stabdo šias investicijas. Kas jau kas, bet aviacijos verslas puikiai supranta žodžius „saugumas“ ir „sauga“, nes tai yra visos aviacijos pagrindas. Visgi tai, kad antri metai neieškoma balanso tarp saugumo ir aviacijos verslo plėtros bei jo naudos visai šalies ekonomikai, kelia didelį nusivylimą ir svarstymus kelti savo veiklą į verslui palankesnes valstybes“, – teigia CAVIA nariai.
Oro uostai privalo būti ypač saugiu objektu. Tačiau sugriežtintas reglamentavimas didina ir rizikas: nuo naujos tvarkos įsigaliojimo visi oro uostuose veikiančių organizacijų ilgalaikes partnerystes turintys tiekėjai, partneriai, svečiai turės gauti ilgalaikius leidimus, net jei faktiškai jų nereiktų – taip bus sukuriamos papildomos apkrovos asmenų tikrinimo sistemai ir padidintas skaičius asmenų, turinčių teisę veikti oro uostų teritorijoje.
Lietuvos aviacijos gairėse iki 2030 metų yra įtvirtintas siekis kone padvigubinti aviacijos sukuriamą šalies BVP – nuo 2,8 proc. iki 5 proc.
„Jei asmenų patikros vyks tokiu pačiu tempu kaip dabar, šį tikslą galime pamiršti. Viso pasaulio aviacija pagaliau atsigauna po koronaviruso pandemijos, mūsų verslai turi puikias galimybes augti, tačiau visa tai stabdo lėtas darbuotojų įdarbinimo procesas, kuris nepriklauso nuo verslo. Apmaudu, kad Lietuva praranda ne tik užsienio investicijas, bet ir vietos verslų kuriamas darbo vietas ir mokamus mokesčius“, – sako CAVIA nariai.
Aviatoriai pabrėžia, kad verslas jau ne kartą yra pateikęs labai konkrečius pasiūlymus spręsti šią problemą: „Pirma problemos priežastis yra pačiame Aviacijos įstatyme, kuriame nurodoma, kad jei saugumo tarnybos iš atitinkamų užsienio valstybių institucijų negauna patikimos informacijos apie užsienio valstybės pilietį arba asmenį be pilietybės, leidimas automatiškai neišduodamas – visgi būtina numatyti priemones, kaip tarptautinis institucijų bendradarbiavimas gali būti efektyvesnis. Antras būdas spręsti problemą – atskirti oro uostų zonas (airside ir landside zonos), kad tiesiogiai oro uosto teritorijoje nedirbantiems asmenims nereikėtų tokio lygio leidimų kaip dirbantiems šioje teritorijoje. Trečias sprendimas – automatizuota patikra, kuri leistų kaskart netikrinti jau dirbančių asmenų ir jiems leidimai būtų automatiškai atnaujinami, jei sistemoje neužfiksuota įvykių, kurie gali turėti įtakos asmens patikimumui.“
