Nepaisant to, kritikos strėlės sostinės link tebeskrieja, nors geležinkelio atšaka iki Šiaulių laisvosios ekonominės zonos jau baigiama nutiesti.
Tačiau miesto valdžios atstovai ir toliau reikalauja, jog Vyriausybė surastų 5 mln. eurų ir taip prisidėtų, kad būtų įrengta krovos infrastruktūra.
Pinigų reikalaujama ne tiktai raštais: mero Artūro Visocko bendražygis Šiaulių miesto tarybos narys Gintautas Lukošaitis rengė ir performansą prie Finansų bei Krašto apsaugos ministerijų (KAM).
Šiaulietis tikėjosi, kad atsivežęs verkiančios mergaitės skulptūrą ir žįsdamas čiulptuką išmuš logistikos centrui trūkstamą sumą.
Tačiau atrodo, kad nepadėjo ir drastiškos priemonės, – šios ministerijos finansuoti projektą atsisakė.
Skyrė pinigų atšakai
Geležinkelio vėžė į Šiaulių oro uosto teritoriją buvo įrengta dar sovietmečiu, tačiau prieš porą dešimtmečių ją buvo nuspręsta išardyti.
Tuometė miesto valdžia nusprendė, kad bėgiai tinkami tiktai metalo laužui, todėl vėžė buvo išardyta.
Dabar oro uosto pašonėje yra beveik užpildytas Pramonės parkas, plečiasi Šiaulių laisvoji ekonominė zona (LEZ).
Šiaulių valdžia nusprendė, kad šioje teritorijoje atsiradusi geležinkelio atšaka su kroviniams skirtu terminalu pagerins investicines sąlygas, tad LEZ taps konkurencingesnė.
Daugiau kaip 10 milijonų eurų kainavusi geležinkelio atšaka jau baigiama įrengti.
Šių metų birželį Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 4,58 milijono eurų geležinkelio infrastruktūrai. Ši suma panaudota vėžei užbaigti.
Išmetė saugumo kortą
Šiaulių miestas krovinių terminalui, kurio statyba patikėta bendrovei „Aukstata“, jau skyrė 5 milijonus eurų. Bet projekto vertė dukart didesnė, todėl reikalaujama, kad prisidėtų ir valstybė.
Miesto valdžia pinigų reikalauja ir socialiniuose tinkluose, ir į sostinę siunčiamuose raštuose. Pasitelkta parlamentarų grupė, verslo interesams atstovaujančios organizacijos.
Viešas spaudimas buvo daromas netgi per futbolo rungtynes: stadiono tribūnoje atsirado užrašas, kad šiauliečiai nori ir taurės, ir vėžės. O nuotrauką socialiniame tinkle paskelbęs meras A.Visockas pasidžiaugė tokia pilietiškumo apraiška.
Į viešumą išmesta net ir saugumo korta: krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas raginamas nebedvejoti ir nebetūpčioti, nes ši infrastruktūra neva labai reikalinga ir kariuomenei.
Nė vienos paraiškos
Tačiau Šiaulių valdžios bendravimo su Vyriausybe būdai ne vienam kėlė nusistebėjimą ir šypseną.
Juolab kad abejonių kėlė prašytojų argumentai: buvo akivaizdu, kad viešai politikų įvardytoms verslo įmonėms nereikalingas geležinkelio transportas, nes joms toks produkcijos išgabenimo būdas būtų pernelyg brangus.
Tai patvirtino net mero patarėja Viktorija Dildaitė. Savivaldybės darbuotoja išvardijo daug skaičių, kalbėjo apie verslui būtiną geležinkelio infrastruktūrą.
Pasak jos, tiktai šios investicijos užtikrins maksimalų ir efektyvų valstybės ir savivaldybės turto įveiklinimą.
Tiesa, V.Dildaitė pripažino, kad savivaldybė neturi nė vienos įmonės paraiškos dėl geležinkelio atšakos ir krovinių terminalo. Tad tikrasis geležinkelio vėžės ir krovinių aikštelės poreikis – tik popierinis.
Kariškiams nieko nereikia
Visais būdais sostinę atakuojantiems Šiaulių politikams nebesiseka iš valstybės gauti pinigų krovos aikštelei.
Nepadėjo ir argumentas, kad miestas jau išsėmė vidinius rezervus ir skolinimosi limitus.
Finansų ministerijos atsakyme nurodyta, jog Karinio mobilumo transporto ir karinės infrastruktūros projektų priežiūros komisija šiauliečių projekto neįtraukė į finansuotinų sąrašą, todėl pinigų neskirs.
KAM įvardijo, kad jiems Šiaulių miesto investicijos visiškai nereikalingos. Viceministro Reniaus Pleškio pasirašytame rašte teigiama, kad geležinkelio atšaka į Karinių oro pajėgų Aviacijos bazę yra nutiesta ir ji visiškai patenkina Lietuvos kariuomenės ir užsienio partnerių poreikius.
Be to, pažymėta, kad karinėms reikmėms gali būti panaudota bet kuri civilinė susisiekimo infrastruktūra.
Skaičiai ir faktai
Šiaulių oro uosto prieigose esantis pramonės centras imtas kurti prieš 15 metų.
Pirmasis buvo įkurtas 56 ha Pramonės parkas, kuriame 2009 m. pradėjo kurtis, o dabar veikia 11 įmonių.
Į Pramonės parką savivaldybė, valstybė ir ES struktūriniai fondai yra investavę 16,44 mln. eurų, o įmonių naujakurių investicijos siekia 71,1 mln. eurų.
2011 m. įkurta 132 ha ploto Šiaulių LEZ, kurią valdyti patikėta privačiam operatoriui.
Į LEZ teritoriją valstybė, savivaldybė ir ES fondai investavo 15 mln. eurų.
Čia įsikūrusios 6 įmonės, o dar 9 paruošti sklypai laukia naujakurių.
Naujų ekonominių zonų nepageidauja
Šiaulių ir kitų miestų LEZ iki šiol tebėra laisvų vietų naujiems investuotojams.
Nepaisant to, Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja, kad šalyje iki 2030 metų turėtų atsirasti dvi naujos LEZ, o tam numatyta skirti apie 30 mln. eurų.
Šiaulių ir Kėdainių LEZ valdybos narys Giedrius Valuckas portalui vz.lt pasakojo, kad pastangos pasiūlyti investuotojams daugiau „nusileidimo aikštelių“ atitinka valstybės interesą, tačiau pirmiausia reikėtų iki galo užpildyti Kėdainių, Šiaulių, Naujosios Akmenės ir Marijampolės LEZ.
„Atokesni, mažiau išvystyti regionai rizikuoja dar labiau mažinti plėtros greitį, jei nacionaliniu mastu bus susitelkta į ir taip populiarių regionų plėtrą“, – kalbėjo G.Valuckas.
Panašios nuomonės laikosi ir Klaipėdos LEZ vadovas Eimantas Kiudulas. Jis taip pat siūlo panaudoti esamų LEZ infrastruktūrą ir galimybes.
„LEZ, kaip palankesnių mokesčių tarifų erdvės koncepcija, visame pasaulyje eina į antrąjį planą. Didelę dalį investuotojų sprendimų lemia kiti, nemokestiniai, argumentai: verslo bendruomenė, infrastruktūra, prieiga prie kvalifikuotų talentų, integracija į transporto tinklus, įsikūrimo ir plėtros greitis“, – teigė E.Kiudulas.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 7 LEZ: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių.
Taip pat veikia penki pramonės parkai: Alytaus, Pagėgių, Radviliškio, Šiaulių ir Ramygalos.
