„Iš Taivano buvo galima tikėtis daugiau. Kai taivaniečiai kūrė Lietuvoje savo atstovybę, buvo žadamos didžiulės investicijos ir ekonominė nauda. Kol kas jos smarkiai nematyti. Bet tikimės, kad tie ekonominiai ryšiai tarp Lietuvos ir Taivano plėsis toliau ir laikui bėgant turėsime daugiau taivanietiškų investicijų“, – „Žinių radijui“ teigė A.Skaisgirytė.
„Pabrėžiu, kad kalbame tik apie ekonominius, o ne politinius ryšius“, – pridūrė ji.
Taip pat nors per pirmąjį šių metų pusmetį lietuviškų prekių eksportas į Kiniją išaugo 4 kartus prezidento patarėja abejoja, ar tai galima vadinti santykių normalizacija. Bet, pasak jos, Lietuvos ir Kinijos santykiai turėtų būti palaikomi diplomatiniame lygyje.
„Nesakyčiau, kad visiškai normali situacija, kadangi dar neturime ambasadoriaus Kinijoje ir Kinijos ambasadoriaus Lietuvoje taip pat nėra. Tai visiškai tie santykiai nėra atstatyti. Bet būtų gerai, jeigu jie būtų palaikomi bent normaliame, diplomatiniame lygyje“, – komentavo ji.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. pirmąjį pusmetį į Kiniją eksportuota lietuviškų prekių už 11,8 mln. eurų, tuo metu per 2023 m. pirmąjį pusmetį – už 40,7 mln. eurų.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad Taivano ir Lietuvos ekonominiai ir diplomatiniai ryšiai pradėjo sparčiai augti Vilniuje 2021 m. rudenį atidarius Taivaniečių atstovybę – pirmąją pasaulyje salos, o ne jos sostinės Taipėjaus pavadinimu.
Šylant santykiams Lietuva tapo pirmąja valstybe, kuriai Taivanas patikėjo savo puslaidininkių technologijas – sausį Taivano pramoninių technologijų tyrimų institutas suteikė Lietuvos daiktų interneto gamintojai „Teltonika IoT Group“ teisę naudoti Taivane sukurtas puslaidininkių gamybos technologijų ir prietaisų licencijas.
