Po to, kai praėjusią savaitę ECB vėl pakėlė bazines palūkanų normas, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ kalbėjęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigė, jog naujausios euro zonos infliacijos prognozės tiek šiems, tiek kitiems metams koreguotos į viršų.
„Infliacija euro zonoje buvo per aukšta ir išlieka per aukšta prognozuojant netolimai ir vidutinei ateičiai. O ECB sprendimą lemia būtent infliacijos perspektyvos, stabilieji infliaciją lemiantys fundamentai ir tai, kaip ECB sprendimai persiduoda į ekonomiką ir kainas.
Kai turėsime spalio, gruodžio duomenis, tuomet bus galima kalbėti apie tai, ar tai buvo paskutinis kėlimas. Tačiau iš šiandien turimų duomenų galima sakyti, jog šviesa tunelio gale matyti. Ir pačiame sprendime teigiama, kad palūkanų normos gali užtikrinti infliacijos grįžimą vidutiniu laikotarpiu į 2 proc. tikslą“, – komentavo G.Šimkus.
Anot jo, palūkanų normos ir yra tie kartūs vaistai, kurie užtikrintų, kad infliacija taptų 2 proc. Pagal dabartines prognozes šis lygis turėtų būti pasiektas 2025 m. antroje pusėje.
„Reikia suprasti, kad sprendimai veikia su atotrūkiu laike.
Bet yra dar viena svarbi dedamoji – infliacijos lūkesčiai. Jei jie atitrūksta nuo tikslinio lūkesčio, atsiranda problema, kad ekonomikoje gali pradėti vykti tokie procesai, kai keliamos kainos, darbo užmokestis ne tam, kad kompensuotų tai, kas vyko praeityje, ne dėl to, kad išaugo produktyvumas, bet dėl to, jog manoma, kad ateityje kainos galėtų augti. Tokiu atveju įsukama kainų ir atlyginimų augimo spiralė“, – „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo G.Šimkus.
Pasak jo, kylančių palūkanų poveikį švelnina jau kurį laiką dviženkliais skaičiais augantis darbo užmokestis. Be to, tiek Lietuvoje, tiek ir kitur pasaulyje nors ir prognozuojamas ekonomikos susitraukimas, smarkiai augo kainos, tuo pačiu metu darbo rinka – itin aktyvi.
„Taip, paskolos įmokos išaugo, tačiau žmogus turi darbą, gauna pajamas, auga jo atlyginimas, tad šį nemalonų laikotarpį galima pragyventi. Neabejoju, kad po kurio laiko matysime ir palūkanų normų mažėjimą“, – prognozavo Lietuvos banko vadovas.
Reikia laukti dar vieno kėlimo?
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius kalbėjo apie tai, jog padidintos palūkanos turės poveikį ne tik Lietuvos, bet ir Europos pramonei.
„Po paskutinio palūkanų pakėlimo praėjusią savaitę girdime, kad iki naujų metų, jei infliacija nesusitvarkys, galbūt reikia laukti dar vieno kilimo. O infliacija nesusitvarkys, nes vėl matome energetikos kaštų kilimą: brangsta nafta, iš paskos seka dujos, po dujų – elektra. Turime paketą, kuris ir toliau skatins infliaciją“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Janulevičius.
Jis norėtų, kad vieną balsą ECB turinti Lietuva pradėtų kalbėti apie tai, ar tikrai reikia kelti palūkanas, nes mūsų šalyje kaštų bazė – labai didelė, o prieiga prie kapitalo – viena brangiausių ES.
„Verslui darosi skaudu. O dar klausimas, ar ECB taikomos priemonės iš tiesų padeda pažaboti infliaciją“, – sako V.Janulevičius ir pamini tarptautinius ekspertus, kuriuos cituoja „Financial Times“.
Jie nurodo, kad iš tų veiksnių, kurie galėtų padidinti infliaciją, 60 proc. svorio sudaro naftos kainos ir tiekimas, 20 proc. – atlyginimų augimas, 10 proc. – bloga fiskalinė, po to rikiuojasi – bloga monetarinė politika ir 3 proc. – Kinijos atsisiejimas nuo pasaulinės ekonomikos.
Pasak LPK prezidento, akivaizdu, kad energetika ir atlyginimai yra didžiosios sudedamosios dalys, kurios toliau kaitina infliaciją.
„Palūkanų kėlimas bus papildoma problema – verslai stos visoje ES. Žinoma, to ir siekia ECB. Tačiau šioje vietoje Lietuvos pozicija, sakyčiau, viena blogiausių: dėl karo Ukrainoje neturime žaliavų tiekimo iš Rytų, suirusi logistika, pabrangęs kapitalas... Ar neįsivarysime savęs į didesnę recesiją“, – svarstė pašnekovas.
Klientus perima Azija
Be kita to, visi šie faktoriai brangina Lietuvoje pagamintą produkciją. Pridėjus kylančius, atlyginimus gali nukentėti konkurencingumas.
„Jau nuo metų pradžios Azijos šalys perima mūsų klientus. Kai per pandemiją dirbome lanksčiai, sugebėjome pritraukti daugiau klientų eksportui. Bet kai nebeturime anksčiau buvusių logistikos grandinių, akivaizdžiai matyti, kad juos prarandame ir eksportas traukiasi. Žinoma, jo rodikliai buvo pakilę labai aukštai, kol kas tragedijos nėra, bet visos dedamosios: kapitalo kaina, atlyginimai, energetinės problemos – suponuoja krentantį konkurencingumą“, – kalbėjo V.Janulevičius.
Šiandien padidintos palūkanų normos po kelerių metų Lietuvos pramonės rodikliams atsilieps ir per atidėtus projektus: šiuo metu baigiame statyti ir įrengti tas gamyklas, kurios buvo suprojektuotos prieš trejus ketverius metus. Tačiau imtis naujų plėtros planų verslai ne visada ryžtasi – taip pasikeitus paskolų sąlygoms ne visada projektas būna rentabilus.
„Esant tokiai situacijai norėtume didesnės komunikacijos su Vyriausybe. Mes gyvename realiuoju laiku, todėl ir problemas įžvelgiame anksčiau.
Per pandemiją bendravimas buvo geras, buvo geros ir įlietos priemonės. Ir dabar reikėtų daugiau bendrauti – iš dalies kalbu apie mokesčių reformą, tačiau taip pat turiu omeny ir paskatas bei tai, kur reikėtų nukreipti didesnę dalį viešųjų pinigų ar kaip pagreitinti procesus – vėluojame ir su struktūrine parama, ir su RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė – red. past.) pinigais. Reikia daugiau komunikuoti, kad šitą sulėtėjimą būtume pasiruošę prabėgti kuo greičiau“, – ragino LPK prezidentas.
Keičiasi gyventojų elgsena
„Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros vadovė Jekaterina Rojaka, kalbėdama su portalu lrytas.lt, minėjo, jog išaugusios palūkanų normos keičia gyventojų elgseną: aukštos infliacijos ir augančių palūkanų normų kokteilis gerokai pristabdė aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje.
Ekonomistės nuomone, atsigavimas bus jaučiamas tik palaipsniui. „Tikėtina, kad ECB, keldamas palūkanų normas jau pasiekė savo Everestą, ir palūkanų kėlimo ciklas jau baigtas. Tiesa, yra daugybė nežinomųjų, kurie gali dar ir kitąmet kilstelti kainas. Pavyzdžiui, šiemet nepalankios oro sąlygos turės įtakos atskirom maisto prekių kategorijoms kitąmet“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad aukštos palūkanų normos keičia ir taupymo dinamiką – vis daugiau gyventojų renkasi taupyti. Nors terminuotų paskolų dalis kol kas dar maža – vos 5,5 mlrd. iš 21,5 mlrd. eurų indėlių – ši tendencija tik stiprėja.
Yra ir gera žinia
Tarptautinės rizikų valdymo bendrovės „Coface“ ekonomistė euro zonos šalims Christiane von Berg portalui lrytas.lt komentavo, kad padidintos palūkanos gyventojus paveiks keliais kanalais.
Pirmausia Ch. von Berg išskyrė teigiamą pokytį. Indėlininkai Lietuvoje pastarąjį dešimtmetį gavo tik labai nedideles palūkanas. „Šie laikai baigėsi. Taupantieji gauna didesnes palūkanų normas už savo nerizikingas santaupas ir gali iš šios padėties pasipelnyti, nors infliacija, žinoma, yra labai didelė ir vis tiek suvalgys daug šio pelno“, – portalui lrytas.lt komentavo Ch. von Berg.
Be to, dėl didesnių palūkanų normų bendroji paklausa ekonomikoje turėtų sumažėti ir sumažinti infliaciją. Tai ateityje padidintų arba bent jau dar labiau nesumažintų privačių namų ūkių perkamosios galios.
„Neigiamas palūkanų normų didinimo poveikis, žinoma, yra didesnės būsto paskolų ar vartojimo kreditų palūkanos, o tada bankai tampa selektyvesni, kam suteikti kreditą. Ši konkurencija dėl finansinių išteklių dar labiau paaštrėja, kai paskolų prašo pramonės įmonės. Tai reikštų, kad daugelis žmonių, kurie norėtų gauti paskolą, jos negaus arba už paskolą turės mokėti per daug ir negalės sau to leisti.
Akcijų rinkos kainos taip pat krenta su kiekvienu palūkanų normos pakilimu, taigi, jei esate investavę į akcijų rinką, palūkanų normos kenkia ir jums“, – komentavo ekonomistė.
Pašnekovė paminėjo ir dar vieną padidintų palūkanų normų veikimo aspektą: dėl didesnių palūkanų normų vis daugiau įmonių, kurioms reikia paskolų, bet negali jų gauti, tampa nemokios, o darbuotojai netenka darbo.
