Ar Europai pavyks išvengti naujos krizės, priklausys nuo to, kiek šalta bus žiema, ar europiečiai sugebės dar labiau susiveržti diržus ir ar dėl avarijų bei streikų nenutrūks dujų tiekimas iš kitų šalių. Kol kas žinios Europai teikia vilčių.
Tačiau net jei viskas išsispręs, pagrindinis koziris vis dar bus V.Putino rankose. Jei jis nuspręs eiti va bank ir užsukti paskutinius du dujotiekius į Europą – per Ukrainą ir Turkiją – Europa neišvengs didžiulės energetikos krizės. Tiesa, nebūtinai ateinančią žiemą.
Būtent atsargos čia ir gelbėja, rašo „bbc.com“.
Talpos užpildytos
Tradiciškai ES požeminės dujų saugyklos ištuštėja pavasarį, o iki lapkričio, kai Šiaurės Europos gyventojai įjungia dujinį šildymą, jos vėl pasipildo. Praėjusi žiema buvo šilta ir saugyklose liko daugiau nei pusė sukauptų dujų, o prieš metus jų buvo tik 25 proc.
Vis dėlto balandį dujų tiekimas iš Rusijos jau buvo pasiekęs istoriškai žemiausią lygį. ES baimindamasi, kad jų tiekimas iš viso gali būti nutrauktas, įsipareigojo iki lapkričio 1 d. dujų saugyklas užpildyti 90 proc. Praėjusiais metais, kai „Nord Stream“ dar nebuvo susprogdintas, tikslas buvo kuklesnis – 80 proc.
Šalims pavyko – net ir padidinta norma buvo įvykdyta jau rugpjūčio viduryje. Dabar saugyklos vidutiniškai užpildytos 95 proc. Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Latvijoje ir Prancūzijoje, šis rodiklis vis dar yra 90 proc., tačiau ten, kur sutelkti pagrindiniai požeminių dujų saugyklų pajėgumai – Vokietijoje, Nyderlanduose, Austrijoje, Vengrijoje – jis jau siekia 95 proc.
Už energetiką atsakinga Europos Komisijos narė Kadri Simson praėjusią savaitę pareiškė, kad ES sukaupė daugiau kaip 100 mlrd. kub. metrų dujų. Šis kiekis patenkintų maždaug trečdalį žiemos poreikio. Remiantis Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) liepos mėnesio prognoze, 2023 m. 27 ES šalys, kuriose gyvena 450 mln. žmonių, iš viso sudegins 490 mlrd. kubinių metrų dujų.
Kadangi norint išvengti krizės pilnų saugyklų neužtenka, Europa ieško būdų, kaip sutaupyti pinigų, tuo pačiu dairosi kelių, kur dar pumpuoti dujas.
Į pagalbą – saugyklos Ukrainoje
Atrodo, bent antrosios problemos sprendimas yra. Tai – Ukrainos saugyklos. Skirtingai nei Europoje, dabar jos užpildytos tik 35 proc.
Kai tik ES užpildė 90 proc. savo saugyklų, ji smarkiai padidino tiekimą Ukrainai. Savaitinis pumpuojamų dujų kiekis vamzdynais, kuriais kadaise Lenkijai, Rumunijai, Slovakijai ir Vengrijai buvo tiekiamos rusiškos dujos, o dabar dujos teka priešinga kryptimi, viršija 200 mln. kub. metrų. Kaip skaičiuoja analitikas Benas McWilliamsas iš ekspertų grupės „Bruegel“, tai sudaro 4 proc. viso Europos importo arba 40 proc. dujų iš Rusijos importo.
Ekspertai mano, kad dabartinis dujų kiekis saugyklose praktiškai garantuoja ES patogią žiemą.
„Ir blogiausio scenarijaus atveju (šalta žiema ir sumažėjusi suskystintų gamtinių dujų (SGD) pasiūla pasaulio rinkose) dujų saugyklose vis tiek bus, net jei Rusijos tiekimas nutrūktų“, – mano kitas „Bruegel“ analitikas Georgas Zachmannas.
„Rusija Europos Sąjungai dabar tiekia apie 1,7 mlrd. kub. metrų dujų per mėnesį. Tad net jei tiekimas nutrūks, ateinančią žiemą tai savaime nesukels dujų trūkumo. Nepadarys to ir jokie šalti orai“, – pritaria Europos Komisijos energetikos direktorato vyriausiasis ekonomistas Miguelis Gil Tertre.
Tačiau pasibaigus šildymo sezonui pagal šį scenarijų dujų saugyklose beveik neliks, todėl kitą žiemą gali kilti problemų.
„Putinas galvojo pridusinti Europą“
Analitikai svarsto, ar V.Putinas ištrauks paskutinį kozirį, kai paaiškės, kad net visiškas Europos uždarymas neužtikrina greito rezultato.
„Putinas galvojo pridusinti Europą. Tai buvo planas A. Plano B nebuvo“, – sakė Tatjana Mitrova iš Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro.
Kremlius pradėjo užsukti dujų čiaupą gerokai prieš invaziją į Ukrainą. Tada Europa buvo labiau pažeidžiama: ES dešimtmečius naujais dujotiekiais vis tvirčiau rišosi prie Rusijos, o rusiškos dujos tenkino 40 proc. Europos dujų poreikių.
Ir kaip tik tada, kai jos atrodė nepakeičiamos, V.Putino kontroliuojama dujų milžinė „Gazprom“ pradėjo sistemingai mažinti tiekimą. Taip nutiko likus pusantrų metų iki invazijos į Ukrainą.
O po nesėkmingo blitzkrygo Kremlius atidarė antrąjį dujų karo prieš ES frontą, tikėdamasis sukelti energetikos krizę ir socialinį nepasitenkinimą, kad pakirstų 27 ES valstybių narių ryžtą padėti Ukrainai. Dujų tiekimas sumažėjo iki istorinių žemumų.
Buvo rusiškos, dabar – suskystintosios
Dabar mažiau nei 8 proc. ES priklauso nuo rusiškų dujų. Tačiau pakeisti šių 8 proc. praktiškai neįmanoma.
TEA skaičiavimais, 2023 m. pirmąjį pusmetį ES dujų paklausa sumažėjo 30 mlrd. kubinių metrų. Sumažinti dujų suvartojimą dar 15 proc. kaip buvo pernai, nebeįmanoma, nes ir pramonė, ir namų ūkiai jau beveik išnaudojo esamas taupymo galimybes, o alternatyvos yra brangios ir ilgai trunkančios.
Nenaudojamų dujotiekių nėra, o vienintelis šaltinis – SGD tiekimas jūra. Didžiausios jo gamintojos yra JAV ir Kataras. ES taip pat toliau perka SGD iš Rusijos (per pastaruosius 12 mėnesių, K.Simson duomenimis, 12,4 mlrd. kub. metrų). TEA skaičiavimais, pirmąjį pusmetį SGD patenkino 40 proc. ES gamtinių dujų poreikio.
Dramatiškai padidinti šių pirkimų nerealu – riboti pasauliniai skystinimo pajėgumai. Dauguma projektų, manoma, pradės veikti tik 2025 m. viduryje, todėl vos per vienerius metus tiekimas padidėtų maždaug 13 proc. To per trumpą jaunos dujų pramonės istoriją dar nėra buvę.
O kol kas rinkoje dujų pertekliaus nėra, todėl bet koks paklausos padidėjimas (pvz., Kinijos ekonomikos atsigavimas) arba tiekimo sutrikimai (avarijos ir streikai JAV ir Australijos terminaluose) lems kainų augimą.
Kol kas Europos Koperniko centras prognozuoja, kad spalio mėnesį temperatūra bus aukštesnė už normą, o iki pat naujųjų metų Vakarų Europoje vyraus iš esmės švelnūs orai. Tačiau sausis ir vasaris tradiciškai yra šalti mėnesiai, o jiems prognozės dar nepateiktos.
Kas gali sustabdyti V.Putiną?
Europai belieka tikėtis, kad Kremliuje netikėtai nugalės pragmatizmas ir V.Putinas sutiks pumpuoti dujas iki 2027 m. – metų, kai pati ES ketina visiškai atsisakyti rusiškų dujų.
Analitikai nurodo tris argumentus tokio scenarijaus naudai.
Pirma, Rusijai reikia pinigų karui.
Antra, sumažinus eksportą vamzdynais į ES, „Gazprom“ ne tik praranda pelną, bet ir užleidžia Europos rinką konkurentui „Novatek“, nes pastarasis tiekia SGD.
Ir trečia: Rusijai liko tik kelios Kremliui palankios šalys, pavyzdžiui, Vengrija ir Serbija, kurios yra dujų pirkėjos. Užsukęs dujų čiaupą Kremlius praras ir šią įtaką.
