Už pasibaigusio galiojimo maisto pardavinėjimą būtų atsakingi patys prekeiviai.
„Pirmiausia atsakomybė tenka prekybininkui, nes jis įpareigotas tinkamai informuoti pirkėją, kad tai – produktas, kurio „geriausias iki“ terminas jau pasibaigęs, bet jis dar tinkamas vartoti. Tarp tokių produktų yra makaronai, kava, aliejus.
Tikiu, kad patys prekybininkai yra tikrai suinteresuoti saugoti savo reputaciją ir prižiūrėti, kad į pirkėjų rankas nepapultų produktas, kuris nebetinkamas. Bet kad žmogui atsiranda galimybė nusipirkti pigesnį produktą, man atrodo, yra labai sveikintinas dalykas. Gaila, kad ši iniciatyva atsiranda tik dabar“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Šiuo metu prekybininkai produktus, kurie netrukus baigs galioti, pardavinėja žymiai pigiau. A.Gedvilienė pridūrė nemananti, kad dėl pataisų prekybininkams dingtų motyvas daryti tokias akcijas.
„Manau, kad konkurencija tarp prekybos tinklų nedings. Iki „geriausias iki“ datos visi konkuruos kaip konkuravę. Mūsų tikslas – mažiau švaistyti maistą, kuris dar tinkamas vartoti, kad tie, kurie norėtų įsigyti tokio maisto, galėtų įsigyti. Pavyzdžiui, aš visada pasižiūriu nukainotus produktus, kurie turi įspėjimą, kad jų galiojimo laikas tuoj pasibaigs. Jei randu, ko man reikia, tikrai perku, nes mane džiugina mažesnė kaina“, – atviravo A.Gedvilienė.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė sakė nemananti, kad pasibaigusio galiojimo produktais imtų prekiauti visi prekybininkai.
„Tai patraukliausia smulkiesiems prekybininkams, pas kuriuos tikrai lieka tokių produktų, o galimybių paaukoti nėra. Beje, to ilgo galiojimo prekių nėra kažkokie milžiniški kiekiai, nėra taip, kad paletėmis liktų pasibaigusio galiojimo prekių. Dažniausiai tai būna vienetinės pakuotės. Jie bus paženklinti, jiems bus taikoma mažesnė kaina. Tai jokiu būdu neliečia akcijų, nes akcijos yra planuojamos, jos – masinės“, – įsitikinusi R.Vainienė.
„Nereikia žmonių gąsdinti, kad čia kažkas bando prakišti blogus produktus. Žmogus turės teisę rinktis tarp to, kuris galioja, ir tarp to, kuris nebe. Galės rinktis, ar pirkti už 50–60 proc. pigiau, ar tą, kuris pilnai galioja“, – pridūrė A.Gedvilienė.
Netiki pataisų nauda
Visgi „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus neįtikino šio įstatymo pataisų reikalingumas.
„Reiktų pasakyti, kad mes esame tikrai labai dėkingi tiek Seimo nariams, tiek ministerijai, kad sprendžia maisto švaistymo problemą. Tai svarbu. Šios pataisos galėtų prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo, tik joms kai ko trūksta“, – pabrėžė S.Gurevičius.
Pašnekovo teigimu, šiuo metu prekybininkai produktus, kurie netrukus baigs galioti, dažniausiai atiduoda „Maisto bankui“.
„Įdomiausia – šio įstatymo pagrindimas. Kalbama apie tai, kad tai padės išgelbėti 50 tūkst. tonų maisto. „Maisto bankas“ kiekvieną dieną, būdamas prie 600 prekybininkų durų 83 miestuose, išgelbsti 600 tūkst. visokio maisto.
Pataisos yra tikrai labai geros, bet su viena sąlyga. Svarbu, kad prekybininkas negalėtų laikyti šių produktų iki pat pabaigos. Šiuo metu, kai maisto produktai būna atiduodami, jie vis dar tinka vartoti – tuomet 100 proc. jų patenka ant žmogaus stalo“, – kalbėjo S.Gurevičius.
Visgi R.Vainienė tokius S.Gurevičiaus norus pavadino antikonsituciniais.
„Jis nori, kad prekybininkai paskutinę maisto galiojimo dieną išvis neprekiautų produktais ir atiduotų juos „Maisto bankui“. Bet tai yra antikonstituciniai norai, nes tas maistas – prekybininkų nuosavybė, jie už jį susimokėjo. Uždrausti jį pardavinėti ir reikalauti atiduoti jį paramai neturi nieko bendra su maisto švaistymu. Šias mintis reikėtų atidėti į šoną.
Šiuo projektu duodama laisvė ir prekybininkui, ir vartotojui pasirinkti, ką jis nori pirkti. Dabar prekybininkas gali arba pirkti iš pagrindinių lentynų, arba ištiesus ranką prašyti paramos. Dabar atsiras tarpinis variantas – pigesni produktai ir galimybė oriai jų įsigyti pigiau“, – šnekėjo R.Vainienė.
S.Gurevičius su kritika nesutiko.
„Mūsų tikslas nėra neleisti prekybininkams pardavinėti. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad maistas nebūtų švaistomas. Šiuo metu mes maistą perimame tada, kai galime jį perduoti paramos gavėjui.
Priėmus pataisas, nauda tikrai bus prekybininkui. Prekybininkai kitose šalyse irgi turi tokią galimybę, bet ja sunku pasinaudoti, nes tu turi turėti atskiras lentynas“, – tikino pašnekovas.
A.Gedvilienės įsitikinimu, tokios baimės nepagrįstos.
„Be reikalo mes kalbame apie tai, kad nebus ko išdalinti. Tai, kad tinkamai informuotas žmogus galės ateiti ir nusipirkti pigiau, man atrodo, yra nauda visai visuomenei.
Lygiagrečiai mes kalbame ir apie kitą projektą, kur tuo pačiu įpareigojame prekybininkus numatyti planus, kaip jie kovos su maisto švaistymu, teiks ataskaitas, kiek atiduos labdarai. Jie turės turėti sutartį su labdaros gavėju“, – aiškino ji.
