Šviežia mėsa brangi? Tuomet pirkėjai jos perka tik tiek, kad pakaktų, tarkim, frikadelių sriubai – po kelis šimtus gramų smulkintos mėsos.
Tačiau iš tiesų mėsos kaina kilo ne taip smarkiai kaip, tarkime, pieno ar žuvies produktų.
Kainos toliau kilo
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) duomenimis, nuo pernykščio rugsėjo galvijienos nugarinė pabrango maždaug 17,3 proc. – kilogramo kaina pakilo nuo 11,32 iki 13,28 euro.
Bet lietuviai gausiau nei jautieną perka kiaulieną. Jos kumpio su kaulu kilogramas praėjusią savaitę, anot ŽŪIKVC, vidutiniškai kainavo 4,09 euro, prieš metus – 3,88 euro. Kiaulienos sprandinės kilogramas vidutiniškai pabrango nuo 5,99 iki 6,42 euro – kone 7,2 proc.
Virtų dešrelių kilogramas, pernai rugsėjį vidutiniškai kainavęs 7,71 euro, šiuo metu atsieina apie 8,78 euro, taigi kainos pokytis sudaro maždaug 14 proc.
Galima žvilgtelėti į kitų produktų kainų pokyčius: pavyzdžiui, 22 proc. riebumo varškės sūrio kaina nuo pernykščio rugsėjo iki šiol pakilo kone trečdaliu (28,8 proc.) – nuo 10,94 iki 14,9 euro už kilogramą.
Menkės filė dabar maždaug dvigubai brangesnė už kiaulieną: jos vidutinė kilogramo kaina per minėtą laikotarpį padidėjo apie 18 proc. – nuo 6,98 iki 8,22 euro. Kone tiek pat kilo ir karpių kainos.
Parduodavo nuostolingai
ŽŪIKVC duomenimis, E raumeningumo klasės 100 kg kiaulienos skerdenų (be pridėtinės vertės mokesčio – PVM) supirkimo kaina 35-ąją metų savaitę buvo 234,8 euro, pernai tuo pat metu – 213,7 euro be PVM.
„Iš tikrųjų prekybos tinkluose maisto prekių kainodara maždaug 3–4 mėnesiais atsilieka nuo žaliavos kainų. Skerdienos, kaip ir gyvų gyvulių, supirkimo kainos aukštumas buvo pasiekusios birželį.
Šaldyta mėsa gaminiams perkama gausiau ir laikoma sandėliuose – šaldytuvuose, taigi už ją praeityje sumokėta didelė kaina gaminių savikainoje atsiduria dabar – prasilenkia su laiku“, – sakė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Anot jo, už 100 kilogramų kiaulienos skerdenų prieš keturis mėnesius ūkiams mokėdavo apie 363 eurus (su PVM), šiuo metu – maždaug 240 eurų, tad kaina į vieną ar kitą pusę svyruoja 15 proc.
„Šiuo metu supirkimo kainos mažėja. Tuomet, kai už skerdienos kilogramą tekdavo mokėti 3,63 euro, šviežią kiaulieną parduodavome nuostolingai, o dabar – už savikainą.
Kadangi konkurencija tarp prekybos tinklų yra aštri, neįmanoma pabranginti mėsos tiek, kiek padidėja išlaidos skerdienai. Todėl nuostoliai sudarant kainodarą yra dengiami kitų prekių sąskaita“, – paaiškino D.Dundulis.
Neatitrūksta nuo biržos
Anot Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktoriaus Egidijaus Mackevičiaus, kadangi kiauliena yra tarsi lietuvių duona, normalu, kad žmonėms jos kainų pokyčiai yra ypač svarbūs.
„Daugiau nei pusę reikiamą kiekį kiaulienos importuojančios mėsos perdirbimo įmonės yra priklausomos nuo jos kainos biržoje. O ji, palyginti su pernykščiu rudeniu, yra 10–15 proc. didesnė.
Stebiu Europos Komisijos skelbiamus duomenis – rugsėjo 7–8 dienomis 100 kg skerdenos kaina sukosi apie 220 eurų be PVM.
Prieš tris savaites ši kaina buvo pakilusi iki 250 eurų be PVM. Pernai tuo pačiu laiku ji sudarė 195–200 eurų, o užpernai – 160 eurų be PVM. Jei žaliava brangsta, didėja ir savikaina, be to, jai tebedaro įtaką brangi energetika bei darbo jėga.
Atrodytų, kad elektra senokai atpigo, bet įmonės yra pasirašiusios ilgalaikes jos tiekimo sutartis, kuriose fiksuota 0,4 euro už kWh kaina. Tokių įsipareigojimų jos vis dar negali pakeisti“, – sakė E.Mackevičius.
Veža net iš Ispanijos
Iš kur žaliavą gaminiams importuoja Lietuvos mėsos perdirbimo įmonės? Anot E.Mackevičiaus, lenkiškos skerdienos dalis importo kiekyje yra menkiausia. Daugiausia jos Lietuvos įmones pasiekia iš Belgijos bei Vokietijos.
„Gamintojai vertina išeigą, nes ne visų skerdenų kokybė yra vienoda. Lenkijos ūkiuose užaugintų kiaulių skerdena yra šlapesnė, neretai nesubrendusi, gaminant išsiskiria daug vandens.
Tokia perdirbti nėra tinkama, todėl ir perkama už tą pačią kainą geresnės kokybės skerdena kitose valstybėse“, – paaiškino pašnekovas.
Lietuvos ūkiuose užaugintos kiaulės parduodamos dar brangiau, negu siekia europinė biržos kaina.
Tam, anot E.Mackevičiaus, įtaką daro prekybos tinklų spaudimas – žinodami lietuviškos kiaulienos paklausą jie stengiasi nupirkti jos daugiau nei importuotos. Nors ir tokios nevengiama – viename tinklų prekiaujama netgi ispaniška kiauliena.
„Konkurencija didelė, mėsos trūksta, jos pasiūla nuolat mažėja, tad dingsčių kainoms mažėti tikrai neregėti.
Įtakos turi dar vienas veiksnys – penėti skirtų paršelių kainos neseniai buvo pakilusios net iki 100 eurų. Šiuo metu vienas jų kainuoja apie 75 eurus, pernai tuo pat metu kainavo 50 eurų, 2021 m. – 40 eurų. O juos juk dar reikia užauginti“, – sakė mėsos perdirbėjų atstovas.
Kokybės rodikliai
O Lietuvoje užaugintų kiaulių mėsa turi kokybės pranašumą?
Anot asociacijos vadovo, dabar dėl to susidarė keista padėtis – atnaujinus vertinimo metodiką vadinamosios S klasės kiaulienos vienas iš kokybės rodiklių sumažėjo nuo 70 proc. iki 14–15 proc.
„Kokybė šiuo atveju – mėsos raumeningumas, o lietuviška kiauliena yra riebesnė. Mūsų šalies kiaulių augintojai galėtų pasitempti, bet, esant deficitinei rinkai, tiesiog nemato prasmės to daryti.
Pokyčiams paskatintų konkurencija, bet mūsų šalyje tam nėra galimybių. Juk pastatyti naujų fermų dėl visuomenės prieštaravimo bei Vyriausybės požiūrio neįmanoma“, – sakė E.Mackevičius.
