Strateginę reikšmę įgyja ir puslaidininkiai lustai. Tai įrodė pandemija, kai sutrikus šių komponentų tiekimui turėjo sustoti net didžiausios automobilių gamyklos.
Todėl dabar kiekviena valstybė tempia antklodę į savo pusę, kad tik užsitikrintų savo pramonei reikiamą lustų kiekį.
Puslaidininkių srityje visame pasaulyje pirmauja Taivanas – ši šalis valdo naujausias jų gamybos technologijas, o „Taiwan Semiconductor Manufacturing“ (TSM) pagal rinkos vertę, kuri artėja prie pusės trilijono JAV dolerių, yra ant brangiausių pasaulio kompanijų dešimtuko slenksčio.
Lietuva daugiau kaip prieš porą metų nutarė užmegzti glaudesnius ryšius su Taivanu, kurį Pekinas laiko neatskiriama Kinijos dalimi. Kai buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė (iš esmės kone Taivano ambasada), kinų atsakas buvo griežtas.
Mūsų šalies verslas faktiškai buvo išbrauktas iš Kinijos muitinės sistemos, jau nugabentus į Aziją krovinius teko nukreipti į kitas valstybes. Pasekmės – skaudžios.
Pernai mūsų eksportas į Kiniją nesiekė net 100 mln. eurų ir buvo 56 proc. mažesnis nei 2021 m. O importas iš Kinijos išaugo 26 proc. ir beveik pasiekė 2 mlrd. eurų. Galima guostis, kad lyginamuoju laikotarpiu net 28 proc. padidėjo eksporto į Taivaną vertė, tačiau ji kol kas siekia vos 27,87 mln. eurų.
Vadinamoji vertybinė politika, kurią propaguoja užsienio reikalų ministras G.Landsbergis ir kai kurie kiti valdančiųjų atstovai, kol kas jokių ekonominių vaisių nesubrandino. Bet šių metų pradžia pasėjo vilčių, kad ateityje sulauksime milžiniškos naudos.
Viena pirmaujančių Lietuvos šiuolaikinių technologijų kompanijų „Teltonika“ sausį pasirašė sutartį su Taivano pramonės technologijų institutu dėl pasidalijimo puslaidininkių lustų gamybos technologijomis. „Teltonikos“ grupės įkūrėjas ir prezidentas A.Paukštys tvirtino, kad visiškai realu lustų gamyklą turėti Lietuvoje.
Tiesa, tai gali įvykti tik po 6–7 metų, o kaina siektų milijardus eurų. Pasak A.Paukščio, ilgainiui tokia gamykla sukurtų netgi 5 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, o eksportas galėtų siekti 10 mlrd. eurų per metus. Bet kokiomis konkrečiai technologijomis taivaniečiai sutiko pasidalyti su lietuviais, tebėra paslaptis. Kaip ir planai dėl būsimos gamyklos.
Tuo metu dėl panašių fabrikų jau sukirsta rankomis su kitomis šalimis. Ta pati TSM, pasinaudojusi JAV skatinimo programa, dalyvauja net 40 mlrd. dolerių vertės lustų gamyklos Arizonoje projekte. Taip pat ši Taivano kompanija bus partnerė statant daugiau kaip 10 mlrd. eurų vertės puslaidininkių fabriką Dresdene (Vokietija).
Bet taivaniečiai išleisti gausybės pinigų toli gražu neskuba. Vokietijos vyriausybė, pasinaudojusi ES subsidijomis, šiai gamyklai ketina skirti apie 5 mlrd. eurų.
Prisidės Vokietijos kompanijos „Bosch“ ir „Infineon“ bei Nyderlandų NXP, kurios norėtų užsitikrinti lustų tiekimą, daugiausia automobilių pramonei. TSM ketina investuoti ne daugiau kaip 3,5 mlrd. eurų. Vokietija taip pat žada net 10 mlrd. eurų paramą kompanijai „Intel“, kuri planuoja lustų gamyklą Magdeburge.
Lietuva, net ir sulaukusi ES subsidijų, milijardais prie naujos gamyklos prisidėti niekaip negalėtų. Jeigu projektas būtų tinkamai parengtas, paskolų iš bankų gauti būtų nelengva tiek dėl jų dydžio, tiek dėl pastaraisiais metais smarkiai išaugusių palūkanų. Gal galima statyti mažesnę gamyklą, nei numatę vokiečiai, bet tokiu atveju ji būtų mažiau konkurencinga.
O tikėtis, kad pinigines atvers Taivano verslininkai, gana naivu. Ši sala nesiekia sugadinti ekonominių ryšių su žemynine Kinija.
O kadangi Pekino akyse mūsų šalis yra nelyg raupsuotoji, investuoti milijardus taivaniečiai čia irgi vargu ar ryšis.
Vis dėlto tai nereiškia, kad galima laidoti visas viltis, tačiau žvelgiant, kokios sumos metamos į puslaidininkių lustų gamybą didžiosiose valstybėse, sunku patikėti, kad į šią rinką įsibraus ir Lietuva.
Net jei įvyktų nedidelis stebuklas ir pavyktų užsitikrinti finansavimą, gauti technologijas ir pradėti gamyklos statybas, lauktų dar vienas labai didelis iššūkis – kas parengs tiek darbo jėgos. Ir ne bet kokios, nes puslaidininkių pramonėje be inžinerinio išsilavinimo – nė krust.
„Teltonikos“ vadovas A.Paukštys buvo užsiminęs, kad pradėjus puslaidininkių verslą būtų įdarbinta apie 8 tūkst. specialistų. Bet jei startas – po keleto metų, įsitraukti į jų parengimo procesą aukštosios mokyklos turėtų jau dabar.
Antai netgi Vokietijoje, paskelbus apie TSM ir „Intel“ planus, imta gūžčioti pečiais – iš kur traukti tūkstančius aukštos kvalifikacijos darbuotojų, jei jų ir taip trūksta? Lietuvoje padėtis tokia pat, jei ne blogesnė, – apie inžinierių deficitą darbdaviai kalba jau porą dešimtmečių.
Akivaizdu, kad vertybinės politikos Kinijos ir Taivano atžvilgiu vaisių galime tikėtis nebent ateityje. Tik tam, kad galėtume juos susirinkti, reikia daugiau pastangų skirti švietimo politikai, o ne Lietuvos, kaip drąsiausios pasaulio šalies, įvaizdžiui palaikyti.
