Kaip praneša „Litgrid“, vėjo elektrinėms rezervuota 431 MW, saulės elektrinėms – 114 MW, kaupimo įrenginiams – 146 MW galia. Vertinti nuo birželio 7 iki rugsėjo 6 dienos teikti prašymai.
Iš viso per pirmuosius du šių metų prašymų teikimo ciklus operatorė sulaukė 103 prašymų prijungti 9691 MW galios įrenginių. Po pirmojo ciklo „Litgrid“ rezervavo 2945 MW galią 35 naujiems projektams, prašymus sudaryti ketinimų protokolus pateikė 34 projektų vystytojai, planuojantys 2839 MW galios projektus.
Rezervavus galią, vystytojai per 5 darbo dienas turėtų pateikti prašymus pasirašyti ketinimų protokolus. Jei prašymų nepateiks, galia perdavimo tinkle bus pasiūlyta kitiems verslams eilėje.
Pasirašę ketinimų protokolus, saulės, vėjo jėgaines bei kaupimo įrenginius vystytojai įsipareigoja pastatyti ir prie perdavimo tinklo prijungti per 40 mėnesių. Pasirašius ketinimų protokolą jie sumoka finansinį garantą, kad rezervuojami pralaidumai bus panaudoti pastatant elektrines.
Jei projekto galia viršija 50 MW, privaloma patikra dėl nacionalinio saugumo.
Naujai teikiami prašymai ir anksčiau teiktų prašymų korekcijos, pateikti likus mažiau nei 20 darbo dienų iki antrojo ciklo pabaigos, yra priskiriami trečiajam prašymų teikimo ciklui, kuris tęsis iki gruodžio 6 d.
Pagal Prisijungimo prie elektros tinklų tvarkos aprašą, 20 darbo dienų yra prašymai vertinami, tad vystytojai kviečiami pateikti dokumentus iki lapkričio 6 dienos.
Anot „Litgrid“, Lietuvoje saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia, sudėjus perdavimo ir skirstymo tinklus, šiuo metu yra 2162 MW ir sudaro beveik pusę viso šalies elektros gamybos pajėgumo.
Be naujų prašymų rezervuoti pralaidumus, „Litgrid“ jau yra sudariusi ketinimų protokolų su vystytojais, kurių bendra galia siekia 3580 MW saulės ir 1756 MW vėjo leistinos generuoti galios. Dar 1400 MW numatyta dviem jūrinio vėjo parkams.
