Teisininko išvados: valdančiųjų siūlymas drausti auginti gyvūnus dėl kailio be tinkamų kompensacijų neatitinka Konstitucijos nuostatų

2023 m. rugsėjo 21 d. 07:00
LR Seimas ruošiasi balsavimui uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio ir numato kompensuoti ūkininkams nuo 1 iki 3 eurų už žvėrelį, priklausomai nuo to, kaip greitai ūkininkas užbaigs savo veiklą, ir nemokamai nugriauti audinių fermas. Teisininkai šį žingsnį vertina kaip galimai prieštaraujantį LR Konstitucijai, Konstitucinio teismo praktikai ir kitiems nacionaliniams bei Europos Sąjungos teisės aktams. Teksto apačioje pateikiame VU lektoriaus, viešosios teisės specialisto dr. Johano Baltrimo ekspertines išvadas.
Daugiau nuotraukų (8)
Trumpai paminėsime, kad kitos šalys, uždraudusios šią veiklą išmokėjo ūkininkams: Danija – 475 eur už kiekvieną veislinę patelę (nors draudimas tetruko dvejus metus), Nyderlandai nuo 120 iki 162 eur už veislinę patelę, Jungtinė Karalystė – 540 eurų už patelę, Italija – 308 eurai už patelę, kitose – kompensacijos taip pat siekė šimtus eurų. Išvardintose šalyse, išskyrus Nyderlandus, vyriausybė padengė ir fermų uždarymo kaštus. Šalyse, kuriose buvo ši veikla uždrausta be kompensacijų, fermų arba išvis nebuvo, arba vos kelios veikiančios (pavyzdžiui, Latvijoje), tačiau pradėtas bylinėjimasis.
Ne pats draudimas verstis kokia nors veikla, o valstybės nuostatos kaip įgyvendinti sprendimą, kad nebūtų pažeistos asmens teisės į nuosavybę, laisvę verstis teisėta ūkine veikla sulaukė daugiausia teisininko kritikos: „...tyrimo metu buvo aptikta pagrindo abejoti, ar Įstatymų projektuose numatytas uždraudimo kompensavimo modelis ir įsigaliojimo atidėjimo terminas neprieštarauja konstituciniam teisėtų lūkesčių apsaugos principui ir kitiems su juo susijusiems iš Konstitucijos kylantiems reikalavimams...“
Dr. J. Baltrimas cituoja Konstitucinio teismo išvadas dėl 2005 m. priimtų Medžioklės įstatymo pataisų: „...jeigu ūkio subjektas pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus įgijo teisę užsiimti tam tikra ūkine veikla ir šią teisę įgyvendino, tai tokios ūkinės veiklos teisinį reguliavimą keičiant taip, kad yra pabloginamos šios ūkinės veiklos sąlygos arba ši ūkinė veikla apskritai nutraukiama, atsižvelgiant į tai, dėl ko yra keičiamas minėtos ūkinės veiklos teisinis reguliavimas ir kokiu mastu jis yra keičiamas, taip pat atsižvelgiant į kitas reikšmės turinčias aplinkybes, valstybei gali atsirasti pareiga atlyginti (kompensuoti) ūkio subjektams ir kitiems asmenims praradimus, kuriuos jie patiria dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo...“
Dr. J.Baltrimas ekspertizėje įvertino valdžios motyvaciją šiuo draudimu siekti geresnės gyvūnų gerovės, tačiau abejoja, ar visiškas veiklos draudimas yra geriausias būdas judėti šio gražaus tikslo link, juolab, kad uždraudus auginti žvėrelius šalyje, kur gyvūnų gerovė reguliuojama griežtais europiniais standartais, tikėtina, kad jie bus auginami kitur, kur į gyvūnus žiūrima mažiau civilizuotai.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.