Tai, kad lyginamės su Vokietija – geras požymis
Lietuviai per mėnesį maisto produktams vidutiniškai skiria 218 eurų arba maždaug penktadalį visų išlaidų, tad išleidžiame kone tiek pat kaip vokiečiai, nors jų atlyginimai gerokai aukštesni, rašė portalas „Delfi“.
Lietuva patenka net į daugiausiai maistui išleidžiančių Europos šalių dvyliktuką, be to, gerokai lenkiame ir kaimynus lenkus bei latvius.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjęs M.Dubnikovas tokia statistika nesistebi. Anot jo, maisto produktai yra universali prekė, tad sudėjus visas komponentes – žaliavas, gamybos kaštus, į kuriuos patenka energetika, žmonių darbas – savikaina skirtingose šalyse nelabai kinta. Todėl Lietuvos bei Vokietijos parduotuvių lentynose matomi skaičiai yra panašūs.
Jis neneigia, kad lietuvių atlyginimai yra mažesni ir tai tikriausiai daugeliui yra itin skaudu, tačiau ragina pažvelgti ir į ilgametę perspektyvą, suprasti, kaip stipriai ir greitai šalis juda į priekį.
„Nepamirškime, kaip smarkiai pastarąjį dešimtmetį Lietuva spurtavo, savo perkamąja galia lenkiame estus, latvius, lenkus. Vadinasi, lietuviai už savo atlyginimą gali nusipirkti daugiau nei kaimyninių šalių gyventojai. O jei auga perkamoji galia, auga ir prekių kainos. Niekada nematysime ir pingančių prekių, ir sparčiai augančių atlyginimų, tik santykis gali keistis – atlyginimai augti greičiau, o kainos augti lėčiau.
Pesimistais galima tapti labai greitai, tad, kad ir kaip erzina, jog vokiečiai gali daugiau pinigų skirti kitoms veikloms, ne tik maistui, reikia pažvelgti į ilgesnį periodą ir matome, kad Lietuva milžiniškais žingsniais eina į priekį, vien atlyginimai per 10 metų išaugo 3,5 karto.
Apskritai, pasivijome estus, lenkus, o dabar žvalgomės ir į Vokietiją. Tai – geras požymis, tai lyg varžybose žiūrėtume į stipresnį varžovą ir galvotume, kaip jį aplenkti“, – teigiamų aspektų įžvelgė M.Dubnikovas.
Negana to, pasak jo, atlyginimai šiemet vėl turėtų augti dviženkliu skaičiumi ir yra vilties, kad darbo užmokesčio ir maisto kainų santykis galų gale pasikeis.
„Maisto produktų kainos yra universalios ir jei pakiltų virš Vakarų Europos lygio, konkurencija viską greitai sutvarkytų“, – aiškino jis.
Be to, ekspertas teigė jau ir dabar parduotuvėse regintis geros kokybės produktų žemomis kainomis, tad susikrauti būtiniausių prekių krepšelį šiuo metu jau galima ir mažesnėmis sumomis.
„Galima rasti gerokai mažesnių produktų kainų nei prieš gerą pusmetį. Konkurencija ir atpigusi energetika jau ima veikti maisto kainas“, – komentavo finansų analitikas.
Apskritai, M.Dubnikovo nuomone, Lietuva laikosi neblogai, nepaisant visų iššūkių ir kalbų apie recesiją, ekonominius sunkumus. Šalies ekonomika toliau juda į priekį ir, pašnekovo nuomone, išlaikys augimo tendenciją, nepaisant visų prognozių apie nulinius augimus.
„Bet kokiu atveju nėra kritimų, kokius matėme 2008–2009 m. sunkmečiu. Po energetikos krizės net išėjome sustiprėję, gaminame savo elektrą, visus metus Lietuvoje elektra buvo pigesnė nei Lenkijoje. Vis dar matome aukštus užimtumo rodiklius, statomas gamyklas“, – vardijo jis.
Mokesčių reformai – per vėlu?
Tačiau į mokesčių reformą M.Dubnikovas taip pozityviai nežiūri. Jo manymu, kadangi verslai susiduria su didelėmis turbulencijomis, šią reformą, kurios „reforma“ jis net nevadintų, reikėtų sustabdyti.
„Kadencija jau eina į pabaigą. Manau, visuomenė galėtų naujų rinkimų metu klausti partijų apie mokesčių reformą ir pagal tai išsirinkti valdžią“, – turi pasiūlymą finansų analitikas.
Jo akimis, šiuo metu mokestiniai pakeitimai nepatinka kone visiems, tiek gyventojams, tiek verslams, vieninteliai politikai nori to imtis.
„Bet reformų ir pokyčių laikas jau praėjo. Tai reikėjo daryti prieš dvejus metus, o dabar laikas jau baigėsi, pokyčiams – per vėlu“, – rėžė ekonomistas.
Jį, kaip ir kitus verslų atstovus, itin pykdo noras didinti mokesčius tiems, kurie užsiima individualia veikla. Anot jo, tokiu atveju ši veiklos forma taptų nebepatraukli ir mažai pelno nešanti, tad daugelis turėtų tai mesti ir, pavyzdžiui, registruoti uždarąją akcinę bendrovę (UAB). Nors jos administravimo kaštai yra nemaži, reikėtų turėti buhalterę, vesti apskaitą, mokėti daugiau mokesčių.
„Tokių pokyčių Europoje jau buvo, ir Estijoje jų buvo, tai iš esmės išnaikino individualią veiklą.
Mano manymu, individualia veikla užsiimantieji turėtų reaguoti į kalbas aktyviau, juk jiems mokesčius planuoja didinti“, – teigė M.Dubnikovas.
Jo nuomone, apskritai Lietuva tampa aukštų mokesčių šalimi, palyginti su kaimyninėmis šalimis. Taip prarandame pranašumą.
