Paspartėjusi mėnesinė infliacija JAV
Pagrindinė JAV infliacija rugpjūčio mėn. buvo didesnė nei tikėtasi, kas atveria duris dar vienam bazinių palūkanų normos padidinimui. Kaip parodė statistiniai duomenys, vadinamasis pagrindinis vartotojų kainų indeksas, į kurį neįtraukiamos išlaidos maistui ir energijai, nuo liepos padidėjo 0,3 proc. Tai pirmas paspartėjimas nuo vasario. Metinis šio kainų indekso pokytis siekė 4,3 proc.
Rugpjūčio mėn. mažmeninių pardavimų duomenys rodo, kad JAV vartotojai yra atsparūs, o tai teigiamai veikia akcijų rinką. JAV gamintojams kainos rugpjūtį išaugo labiausiai per daugiau nei metus, jas paskatino augančios energijos ir transportavimo sąnaudos.
Darbo statistikos biuro duomenimis, galutinės paklausos gamintojų kainų indeksas, palyginti su praėjusiu mėnesiu, padidėjo 0,7 proc. Degalų kaina išaugo 20 proc., tai sudarė didžiąją prieaugio dalį. Neskaitant maisto ir energijos, PPI pakilo 0,2 proc.
Kaip pastebi „Swedbank“ rinkų analitikai, tolesnė bazinių palūkanų trajektorija paaiškės jau šį trečiadienį, rugsėjo 20 d., kai FED po vasaros pertraukos susirinks į pirmą posėdį. Jame tikimasi išgirsti sprendimą ne tik dėl artimiausio, bet ir tolesnių žingsnių lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Šiuo metu FED nustatytas bazinių palūkanų rėžis yra 5,25–5,5 proc.
Penktadienio (rugsėjo 15 d.) rinkos duomenimis, per dviejų savaičių laikotarpį „Dow Jones“ nukrito beveik 0,1 proc., „S&P 500“ laikotarpį baigė apie 1 proc. žemiau, o technologijų indeksas „Nasdaq Composite“ palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo daugiau kaip 2,2 proc.
JAV dolerio pranašumas
Rugsėjo 6 d. Lenkijos nacionalinis bankas (NBP) sumažino bazinę palūkanų normą 75 baziniais punktais iki 6 proc. sukeldamas tam tikrą šoką rinkoje, nes tikėtasi tik 25 bazinių punktų sumažinimo. Rinka stipriai sureagavo į pinigų politikos sušvelninimo mastą – zlotas euro ir JAV dolerio atžvilgiu atpigo beveik 2 proc.
Pastaruosius pusantrų metų centriniai bankai pagrindiniu valiutų kurso veiksniu padarė palūkanų normų skirtumus. Tačiau dauguma G10 šalių centrinių bankų priartėję prie aukščiausio palūkanų normų taško, todėl pinigų politikos ciklo skirtumai šiuo metu yra sumažėję.
Artimiausioje ateityje valiutų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į ekonomikų augimo skirtumus. Tai palanku JAV doleriui. Panašu, kad euro zona ir JK artėja prie ekonominio nuosmukio, jei galime pasitikėti PMI rodiklių ženklais bei augančiomis žaliavų kainomis, kurios mažina Europos prekybos konkurencingumą.
„Swedbank“ valiutų strategų vertinimu, tai nėra gera žinia eurui ar svarui sterlingui. Tuo metu JAV ekonomika vis dar auga, kas palaiko JAV dolerį. Aplinkybė, kad investuotojai pinigų rinkose gali gauti apie 5 proc. grąžą tik padidina dolerio patrauklumą.
Euro kursas per pastarąsias dvi savaites nukrito 1,29 proc. ir nusistovėjo ties 1,06 JAV dol. už eurą riba. Tuo metu svaro sterlingo kursas JAV dol. atžvilgiu atpigo 1,92 proc. ir praėjusį penktadienį buvo prekiaujamas ties 1,23 JAV dol. riba. Japonijos jena susilpnėjo apie 1 proc., jos kaina siekė 147 jenas už dolerį.
Investuotojus traukia JAV iždo obligacijos
2 ir 10 metų JAV iždo obligacijų pajamingumo kreivė išlieka apversta, jos inversija santykinai didelė ir siekia apie -70 bazinių punktų. Nors anksčiau buvo manoma, kad tokia inversija žymi artėjančią recesiją, dabar rinkos dalyviai vis labiau linkę laikytis nuomonės, kad ne inversijos dydis, o jos staigus pokytis gali signalizuoti ekonominį nuosmukį.
Šiuo metu 2 metų trukmės JAV obligacijų pajamingumas sudaro 5,02 proc., o 10 metų obligacijų – 4,33 proc. Per pastarąsias dvi savaites jų pajamingumai padidėjo atitinkamai 8 ir 6 baziniais punktais.
Tokie stambūs investuotojai kaip „BlackRock“ tikisi, kad FED jau pabaigė palūkanų didinimo ciklą, todėl jie mano, kad dabartinės 2 metų trukmės obligacijos atrodo pakankamai patraukliai. Panašu, kad tai vilioja ir investuotojus. Per savaitę iki rugsėjo 13 d. pinigų rinkos fondų turtas pasipildė 17,7 mlrd. JAV dol. ir pasiekė bendrą 5,64 mlrd. JAV dol. sumą.
Euro zonoje – tikėtinas bazinių palūkanų pikas
Europos centrinis bankas (ECB) 10 kartą iš eilės padidino bazinių palūkanų normą iki rekordinio 4 proc. lygio. Vis daugiau rinkos dalyvių mano, kad dabar bazinės palūkanų normos yra pasiekusios savo piką.
ECB tikisi, kad šįmet euro zonos infliacija sudarys 5,6 proc., 2024 m. – 3,2 proc., o 2025-aisiais sumažės iki tikslinio 2,1 proc. lygio. ECB padidino infliacijos prognozę šiems ir ateinantiems metams, bet sumažino 2025-iesiems. Taip pat gerokai sumažinta euro zonos augimo prognozė: šįmet tikimasi 0,7 proc., kitąmet – 1 proc., o dar po metų – 1,5 proc. BVP augimo.
Europos „STOXX 600“ akcijų indeksas penktadienio prekybą dviejų savaičių perspektyvoje užbaigė pabrangęs 0,9 proc., Vokietijos DAX indeksas per laikotarpį pabrango 0,4 proc., Jungtinės Karalystės „FTSE 100“ paaugo 3,3 proc., o Baltijos „OMX Baltic Benchmark“ per pastarąsias dvi savaitės atpigo 1,2 proc.
Toliau buksuojanti Kinijos ekonomika
Kinijoje toliau fiksuojami lėtėjančios ekonomikos požymiai. Kinijos paslaugų sektoriaus veikla rugpjūtį plėtėsi lėčiausiu tempu šiais metais. „Caixin“ paslaugų PMI krito labiau nei tikėtasi – nuo 54,1 liepą iki 51,8 rugpjūtį. Tai silpniausias rodiklis nuo praėjusio gruodžio. Kita vertus, Kinijos eksporto nuosmukis rugpjūčio mėn. sumažėjo, o tai gali būti vienas pirmųjų požymių, kad blogiausias laikotarpis jau praeityje.
Japonijoje BVP augimas per antrą metų ketvirtį buvo mažesnis nei skelbta anksčiau ir siekė 4,8 proc., taip pat užfiksuotas investicijų ir realaus darbo užmokesčio sumažėjimas.
Japonijos „Nikkei“ per pastarąsias dvi savaites paaugo 1,8 proc.. o Kinijos „blue chips“ CSI 300 nukrito 3,6 proc., Honkongo „Hang Seng“ minimu laikotarpiu sumažėjo 3,5 proc.
Naftos kainas augina gavybos ribojimai
Saudo Arabijai pratęsiant sumažintą naftos gavybą, pasaulinė naftos rinka gali susidurti su didžiausiu naftos deficitu per pastarąjį dešimtmetį. Pasaulio naftos atsargos, smarkiai sumažėjusios šį ketvirtį, per ateinančius tris mėnesius turėtų dar labiau sumenkti – maždaug 3 mln. barelių per dieną, teigiama Naftą eksportuojančių šalių organizacijos ataskaitoje.
Naftos gavybos apribojimai lemia pastaruoju metu ženkliau augančią naftos kainą. „Brent“ naftos sandoriai per pastarąsias dvi savaites pabrango 5,5 proc., o praėjusios savaitės pabaigoje naftos barelio kaina sudarė apie 94 JAV dol. JAV WTI naftos kaina pabrango 4,7
proc. iki 90 JAV dol. už barelį. Aukso kaina nukrito beveik 1 proc. iki 1 923 JAV dol. už unciją.
