Naftos kaina dar gali kilti
„Yra tikimybė, kad pasieksime 100 dolerių už barelį ribą ir kopsime aukštyn, bet tai galėtų įvykti tik dėl geopolitinių priežasčių, nes makroekonominė situacija rodo visai kitus ženklus“, – mano „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad galime pasiekti ne tik 100, bet ir 110 dolerių už barelį. Anot jo, viskas priklauso nuo Saudo Arabijos, kuri kartu su Rusija nusprendė mažinti naftos gavybą, būtent nuo tada pasiūlai sumažėjus šios žaliavos kaina ėmė kilti.
„Bet nemanau, kad didesnė nei 100 dolerių už barelį naftos kaina turėtų ilgai išsilaikyti, galbūt kelias dienas ar savaites. Tikiuosi, kad suveiks šaltas protas ir Saudo Arabija, kuri yra pagrindinė žaidėja, pakėlusi naftos kainas, gavybą padidins, nes naftos kaina turi didelę įtaką ekonomikai.
Turbūt po kelių savaičių, galbūt spalį ar lapkritį, išgirsime ką nors iš Saudo Arabijos, ko ji žada imtis“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Povilauskas.
Tačiau A.Izgorodinas tiki, kad sumas kiek pakoreguos ir griežti Europos Centrinio Banko (ECB) bei JAV centrinio banko veiksmai – matydami tokias kainas jie aukštų palūkanų nemažins, taip provokuos didesnį ekonomikos susitraukimą ir vartojimo mažinimą.
„Aukšta naftos kaina nužudys pati save. Prisiminkime, kai buvo 2 eurai už litrą, matėme mažmeninės prekybos naftos produktais kritimą.
Jau ir JAV matoma, kad naftos kaina ėmė tiesiogiai veikti infliaciją – pakilus degalų kainoms rugpjūtį 2 proc. išaugo transporto paslaugų kainos, o tai automatiškai veikia ir prekių kainas. Tad tik laiko klausimas, kada visa tai išvysime ir euro zonos infliacijos rodikliuose“, – portalui lrytas.lt teigė ekonomistas.
A.Izgorodino manymu, vartojimas turėtų mažėti peržengus 100 dolerių už barelį ribą, gyventojai į gatves automobiliais išvažiuotų rečiau, tuomet naftos gavybą tektų didinti ir kainas mažinti.
Tačiau T.Povilauskas pabrėžė, kad daug didesnę įtaką turėtų ne mažėjantis gyventojų vartojimas, o pokyčiai energetikos ir pramonės srityse, vietoje naftos renkantis kitas alternatyvas.
„Čia net daugiau kalbėti reikia ne apie Vakarų pasaulį, o kitas didžiąsias valstybes kaip Kiniją, kur galima rinktis, kūrenti dujas ar mazutą, kad būtų gauta šilumos ir pagaminta elektros“, – kalbėjo T.Povilauskas.
Nors to, kad namų ūkių išlaidos degalams pastarąsias savaites auga, jis neneigė: „Pavyzdžiui, turėjome tokią dyzelino kainą – apie 1,25 euro už litrą, bet dabar jau matome apie 1,6 euro. Jau kelias savaites degalai po truputį brangsta ir tai namų ūkiams reiškia keliais eurais padidėjusias išlaidas.“
Netiki, kad automobiliais važiuos rečiau
Nors naftos kainos rinkose auga, degalinių švieslentėse skaičiai taip pat didėja, Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys sako, kad gyventojų vartojimo kol kas tai neveikia.
„Dabar matau autostradą, pilną automobilių, – portalui lrytas.lt teigė jis. – Nebus taip, kad, degalams pabrangus 5 centais, visi paliks automobilius garažuose ir persės ant dviračių, važiuos paspirtukais.“
Anot jo, net pernai degalų kainoms viršijus 2 eurus už litrą dalis gyventojų dėl to galvos per daug nesuko, tad ir šįkart didesnio vartojimo stabdymo neturėtume išvysti.
„Pamenu, pernai degalų kainoms šoktelėjus, vis tiek matydavau parduotuvių aikštelėse automobilius, kuriuos žmonės palikdavo įjungtus, kad kondicionieriai toliau veiktų. Vadinasi, dėl kainos žmonės savo įpročių nekeičia“, – prisiminė V.Šukys.
Be to, net jei naftos ir degalų kainos toliau kiltų, lietuviai turi kitas alternatyvas – važiuodami apsipirkti į Lenkiją ar Baltarusiją, kartu įsipilti ir degalų, taip pat išlieka ir nelegalių degalų nupylimų iš sunkiasvorių transporto priemonių. Tad kol yra galimybių gauti pigesnių degalų, V.Šukys nemano, kad gyventojus paveiks Lietuvos degalinėse matomos kainos.
