Devintąjį XX amžiaus dešimtmetį Europoje buvo susidaręs pieno produktų perteklius, kuriam panaikinti prireikė valstybių įsikišimo. Tuomet šie produktai buvo saugomi sandėliuose biudžeto sąskaita.
Dabar panaši padėtis su vynu: bent jau Prancūzija jo prigamina gerokai daugiau, nei reikia pirkėjams.
Šios šalies valdžia, siekdama išgelbėti vyndarius, nusprendė mesti 200 mln. eurų subsidijų. Didžioji dalis šių lėšų bus skirta iš Europos Sąjungos biudžeto – apie 160 mln. eurų, likusią dalį pridės Paryžius.
Tik, skirtingai nei pieno krizės metu, niekas vyno pertekliaus saugoti neketina – jis bus tiesiog perdirbtas. Iš šio gėrimo išgautą alkoholį tikimasi panaudoti kosmetikos pramonėje.
„Gaminame per daug, o pardavimo kaina yra mažesnė nei mūsų savikaina, todėl nuolat patiriame nuostolių“, – sakė Langedoko regiono vyndarių asociacijos vadovas Jeanas Philippe’as Granier. Bordo regione irgi sudėtinga – ten kas trečias vyno gamintojas balansuoja ant išlikimo ribos.
Vyno pramonė smarkiai nukentėjo nuo COVID-19 pandemijos ir su ja susijusio karantino, nes užsakymų iš restoranų ilgam buvo išvis nelikę.
Įtakos turi ir energijos išteklių kainos bei infliacija, dėl kurios namų ūkiai atsisako kai kurių pirkinių, tarp jų ir vyno.
Kita vertus, Europoje išvis stebima ilgalaikė tendencija, kad vartotojai vietoj šio gėrimo renkasi silpnesnius – pavyzdžiui, alų.
Europos Komisijos duomenimis, šiais metais vyno gamyba ES išaugo keturiais procentais. Tačiau vartojimas Italijoje sumažėjo 7 proc., Prancūzijoje ir Ispanijoje – po 15 proc., Vokietijoje – 22 proc., o Portugalijoje – net 34 proc. („Spiegel.de“, LR)
