Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas sako, kad tiems vartotojams, kurie pasirinko elektros tiekimo planus su fiksuota kaina, apskirtai nereikia sukti galvos, bet ir tiems, kurie susigundė su birža susietomis kainomis, stipriai gąsdintis nėra dėl ko.
„Nematyti, kad kainos labai stipriai augtų. Gero stabilumo dar nėra – kainos labai stipriai svyruoja ir dėl nedidelių atsitikimų: Suomijoje buvo sustojęs vienas reaktoriaus blokas – kainos iš karto pašoko, nedirba jungtis su Švedija – vėl kainos kilo. Tik šito neišvengsi.
Bet, žiūrint į tolesnę ateitį, reikia kalbėti apie dujų kainas. Kol kas jos gana stabilios: nėra visiškai ramios ir svyruoja dėl visokių priežasčių – netgi streikas Australijos suskystintųjų dujų gamykloje pas mus padidina dujų kainas – bet pernai dujų saugyklos buvo tuščios, o šiemet situacija su dujomis nepalyginamai ramesnė.
Pernai būta daug baimių: staiga nutrūko rusiškų dujų tiekimas vamzdynais, o Vokietija iš Rusijos gaudavo daugiau nei 50 proc. dujų. Be to, jie neturėjo nė vieno suskystintųjų dujų terminalo – šiemet spėjo pasistatyti netgi tris terminalus, padidino dujų tiekimą vamzdynais.
Be to, labai anksti kone 100 proc. užpildytos dujų saugyklos, kai buvo planuota, kad tą reikia padaryti iki lapkričio“, – vardijo pašnekovas.
Žinoma, baimių rinkose tebėra: kas bus, jei pasitaikys šalta žiema? O jei dujas dideliais kiekiais ims pirkti Kinija? Tokios baimės prieš žiemą, lapkritį, kainas, V.Jankausko manymu, dar gali kilstelti. Tačiau pažiūrėjus į prognozes, jo manymu, kalbama apie 50 eurų už MWh ar kiek daugiau, bet tikrai niekas nemini 150 eurų, kurie buvo pernai.
Lieka prie ankstesnių prognozių
Artūras Zatulinas, „Elektrum Lietuvos“ verslo sprendimų departamento vadovas, portalui lrytas.lt perdavė, kad elektros tiekėjas lieka prie savo ankstesnių prognozių ir rekomendacijų.
„Rinkos šiuo metu išlieka nestabilios: kaip pavyzdys, dujų kainos per rugpjūtį svyravo apie 30 proc., reaguodamos į naujienas apie streikus suskystintųjų gamtinių dujų gamykloje Australijoje. Tai rodo, kad vienas ar kitas mažiau prognozuotas įvykis ar orų permainos gali išprovokuoti didesnį kainų judėjimą.
Esant tokiam rinkų jautrumui ir nestabilumui, toliau rekomenduojame klientams rinktis fiksuotos kainos pasiūlymus, taip perkeliant visas su rinkos kaina susijusias rizikas elektros tiekėjui“, – teigė A.Zatulinas.
Anot jo, lyginant praėjusią žiemą su ateinančia, situacija yra dviprasmiška. 2022 lapkričio-gruodžio mėnesiai buvo palyginti nepigūs, vidutinės elektros kainos biržoje siekė 23–27 cnt/kWh, tačiau pirmieji šių metų mėnesiai buvo gerokai pigesni iš esmės dėl šiltų orų ir mažesnio vartojimo.
Šiuo metu rinkos rodo, kad artėjančią žiemą kainos turėtų būti mažesnės nei buvusiąją, tačiau išlieka rizikų, kad galime pamatyti ir didesnių ar mažesnių kainų pakilimų.
Skandinavijoje gali kilti kaina
„Pastaruoju metu rinkoje stebime elektros energijos kainų stabilizavimąsi. Rinkai stabilizuojantis, elektros energijos kainos grįžo panašiai į 2021 m. lygį. Tad bendros tendencijos indikuoja, kad elektros energijos kainos trumpuoju laikotarpiu – artimiausius porą mėnesių – labai ženkliai augti neturėtų, tačiau į metų pabaigą tikėtinas kainos ūgtelėjimas“, – portalui lrytas.lt teigė nepriklausomo elektros tiekėjo „Ignitis“ atstovė Laura Beganskienė.
Būta prognozių, kad elektros kainos ateinantį šildymo sezoną bus perpus mažesnės nei prieš metus. Tačiau L.Beganskienės teigimu, šiuo metu nepanašu, kad taip iš tiesų galėtų nutikti. „Žinoma, jei lyginsime tik pikinius praėjusių metų mėnesius – lapkritį, gruodį – su šiųmečiais, tada – taip. Tačiau jei kalbame apie pirmąjį kitų metų ketvirtį, neverta tikėtis perpus mažesnių kainų. Šiuo metu rinka indikuoja, kad kainos biržoje pirmąjį kitų metų ketvirtį formuosis ties maždaug 120 eurų/MWh riba, o pernai tokiu metu kainos formavosi ties maždaug 100 eurų/MWh riba“, – komentavo „Ignitis“ atstovė.
Pašnekovė minėjo, kad „Nasdaq“ ateities sandorių birža indikuoja, jog metų gale Skandinavijoje gali kilti kainos. Iš vienos pusės, vandens rezervuarų lygis yra arti daugiamečio vidurkio (Skandinavija didžiąją dalį elektros energijos pasigamina iš hidroelektrinių), iš kitos pusės, artėjant šaltajam periodui, kainos gali greitai reaguoti į orų prognozes. Kadangi Lietuvos elektros kainos tiesiogiai priklauso nuo kainų lygio Skandinavijoje, tai ir pas mus galimos panašios tendencijos.
„Nasdaq“ biržoje Latvijos zonos elektros kainos taip pat prognozuojamos aukštesnės, žiūrint į ketvirto ketvirčio prognozes: šiuo metu rinka prognozuoja virš 100 eurų/MWh.
Elektros energijos kainą formuoja ir gamtinių dujų ateities sandorių kainos, kurios rodo, kad rinkos dalyviai linkę vertinti didesnes gamtinių dujų kainas artėjant šaltajam periodui dėl neapibrėžtumo, ar šitą žiemą pavyks taip lengvai išgyventi kaip praeitą. Nors nebūtinai tiesiogiai, bet Vokietijos elektros rinka yra labai priklausoma nuo dujų kainų svyravimų, o kadangi ji taip pat yra sujungta su Skandinavijos elektros rinka ir Baltijos šalių elektros rinka, tai kainų dinamika iš dalies persiduoda.
15 proc. didesnė kaina
Lietuvos energetikos agentūros l.e.p. direktorė Agnė Bagočiutė kalba apie tai, kad tradiciškai ir taip rudenį bei žiemą elektros kainos būna didesnės: pagal istorinius duomenis, antrąjį pusmetį elektros kaina „Nord Pool“ biržoje būna apie 15 proc. didesnė nei pirmąjį. Pašnekovės teigimu, pagal dabartinius elektros kainų ateities sandorius ir jų teikiamas prognozes matyti, kad gali kainos gal didėti 15–20 proc.
„Per šildymo sezoną ateities sandoriuose stebimas elektros kainų padidėjimas nuo dabartinio lygio gali priartėti prie panašiai 15 centų už kilovatvalandę. Tai – apie 20 proc. daugiau nei yra, – sakė A.Bagočiutė. -
Remiantis elektros kainų ateities sandoriais galima manyti, kad ryškių elektros kainų šuolių nebus, tačiau pavienėmis dienomis ir stebėjome, ir veikiausiai retkarčiais stebėsime staigesnius kainų pakilimus. Vis dėlto neprognozuojama, kad savaičių ar mėnesių vidurkių kilimai bus drastiški. Pavyzdžiui, rugpjūčio 21 d. buvo fiksuota didžiausia dieninė elektros kaina – ji siekė kiek daugiau nei 20 centų už kilovatvalandę, tačiau bendrai rugpjūtį vidutinės elektros kainos buvo mažesnės už sausio ir vasario vidutines kainas“.
Tačiau, kaip atkreipė dėmesį Lietuvos energetikos agentūros l.e.p. direktorė, ateities sandoriai nėra elektros kainų lemiantis veiksnys – jas gali paveikti elektros ir tokie dalykai kaip gedimai. Štai kad ir dabar stebime kainų padidėjimą, kurį lėmė „Nord Balt“ jungties Švedijos pusėje gedimas.
Nuo rudens pradžios dažniausiai padidėja degalų, gamtinių dujų kainos, sumažėja elektros gamyba saulės elektrinėse, todėl augančios gamtinių dujų kainos, sumažėjusi atsinaujinančių išteklių gamyba didele dalimi ir nulemia elektros kainų augimą.
Be abejo, anot A.Bagočiutės, svarbi ir vėjo elektrinių generacija. Sumažėjus elektros gamybai jose, elektros kainos taip pat pakyla. Tą parodo net ir šių dienų duomenys: rugsėjo 8–11 dienomis Lietuvoje esant minimaliai vėjo elektrinių generacijai elektra buvo gaminama Elektrėnų 9-ajame bloke ir šiomis dienomis elektros kaina buvo didesnė nei kitomis. Rugsėjo 10 d., esant didesnei vėjo elektrinių generacijai, kaina jau buvo mažesnė.
„Kol kas ateities sandorių duomenys nerodo didelio kainų augimo, dėl ko tektų sunerimti biržos planų turėtojams. Bendrai nefiksuotos kainos planas ilgalaikėje perspektyvoje dažnai bus geresnis už fiksuotos kainos planą: pastarųjų tiekėjų marža būna didesnė, nes prisiimama kainų augimo rizika. Šiais metais biržos planus pasirinkę vartotojai mokėjo vidutiniškai apie 17–25 centų kainą, fiksuotos kainos planuose tik nuo liepos mėnesio esama panašaus kainų lygio“, – komentavo A.Bagočiutė.
Vidutinė elektros kaina – didžiausia šiais metais
Rugsėjį elektros vidutinė kaina, pagal rugsėjo 1–12 d. duomenis, kol kas yra didžiausia šiais metais ir siekia 0,126 euro/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tai 23 proc. daugiau už rugpjūčio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,102 euro/kWh.
Elektros vidutinė savaitės kaina rugsėjo 4–10 d. „Nord Pool“ biržoje buvo 0,127 euro/kWh be PVM. Tai – antra pagal dydį šiais metais vidutinė savaitės kaina. Didesnė kaina buvo rugpjūčio 28 d. – rugsėjo 3 d. ir siekė 0,143 euro/kWh be PVM.
Per praėjusią savaitę 24 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų du nepriklausomi tiekėjai („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“) nekeitė, o vienas tiekėjas („Ignitis“) tarifus padidino apie 5 procentus.
12 mėn. fiksuotos kainos planų tarifų taip pat du tiekėjai („Elektrum Lietuva“ ir „Enefit“) nekeitė, o vienas tiekėjas („Ignitis“) tarifus padidino apie 1 procentą.
Šiuo metu nepriklausomų tiekėjų 24 mėn. fiksuotos kainos planų 1 kWh vidutinė kaina siekia 0,262 euro/kWh (dvi laiko zonos) ir 0,270 euro/kWh (viena laiko zona), o 12 mėn. – atitinkamai 0,228 euro/kWh ir 0,237 euro/kWh.
Tiekėjų siūlomų 24 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai yra 0,18–0,34 euro/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,24–0,33 euro/kWh (vienos laiko zonos).
12 mėn. fiksuotos elektros energijos kainos planų tarifai yra 0,17–0,28 euro/kWh (dviejų laiko zonų) ir 0,23–0,25 euro/kWh (vienos laiko zonos).
Šiuo metu 6 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius siūlo vienas tiekėjas („Enefit“), 9 mėn. – du tiekėjai („Elektrum Lietuva“ ir „Ignitis“), planus su 12 mėn. ir 24 mėn. kainos fiksavimu – trys tiekėjai („Elektrum Lietuva“, „Enefit“ ir „Ignitis“).
Primename, kad rugsėjo mėnesio garantinio elektros tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,218 euro/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,230 euro/kWh ir 0,190 euro/kWh (dvi laiko zonos).
Nuo liepos 1 d. visuomeninio tiekimo kaina (planas „Standartinis“) yra 0,227 euro/kWh (viena laiko zona), taip pat – 0,261 euro/kWh ir 0,158 euro/kWh (dvi laiko zonos).
