Į sąrašą pakliuvusio turto šeimininkams tenka nemenkai papurtyti piniginę, mat net kelis kartus padidėja nekilnojamojo turto mokestis.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas numato, kad mokesčio tarifas gali būti nuo 0,5 iki 3 proc. Savivaldybių taryboms palikta teisė šiame intervale nustatyti konkretų ar kelis mokesčio tarifus.
Kaune jau nuo 2020 metų galioja 3 proc. mokesčio tarifas apleistam ir neprižiūrimam turtui. Kitam nekilnojamajam turtui taikomas 0,7 bei 1 proc. tarifas. Tokie tarifai galioja ir 2023-iųjų nekilnojamojo turto mokesčiui skaičiuoti.
Sąrašas dar gali pailgėti
Miesto valdžia mano, kad patvirtinus sprendimo projektą padidės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, o apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto savininkus paskatins greičiau pradėti statinių ir pastatų tvarkybos darbus.
Naujausiame sąraše galima aptikti ir gerai verslo pasaulyje žinomų pavadinimų – įmonės „Kauno stiklas“, Kauno aviacijos gamykla, „Liūtukas ir partneriai“, „Autokausta keliai“, „Mechel Nemunas“, „Dirbtinis pluoštas“, „Lietuvos geležinkeliai“.
Kauno savivaldybės Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus vedėja Sonata Šėlienė paaiškino, kad į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą objektai įtraukiami rugsėjo mėnesį, tačiau iki metų pabaigos sąrašas dar gali būti papildytas. Dažniausiai informacija suplaukia iš seniūnijų.
2023 metais į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtraukti 23 nauji objektai, o iš 2022 metų į šių metų sąrašą nepateko daugiau kaip 40 objektų.
Pasak S.Šėlienės, savivaldybės administracija neturi duomenų apie surinktų mokesčių už apleistą turtą sumą, nes nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija.
Pastato būklė – prasta
Gaiviųjų gėrimų gamybos versle gerai žinomai bendrovei „Eligita“ priklauso senas pastatas pačiame Kauno centre – Šv.Gertrūdos gatvėje. Viršutiniai jo aukštai skirti gyvenamajam būstui, apatinis – komercinei veiklai.
Bendrovės direktorė Vesta Survilienė pripažino, kad statinio būklė tikrai prasta ir jį reikia remontuoti, tačiau vis dar ieškoma geriausių sprendimų.
„Turbūt nėra vienos priežasties, kuri lėmė, kad darbai lig šiol neprasidėjo“, – svarstė V.Survilienė. Pasak verslininkės, maždaug prieš dešimtmetį buvo patvirtintas nevykęs detalusis planas, kurį būtina pakeisti prieš darbų pradžią.
V.Survilienė spėjo, kad sutvarkyti formalumus prireiks nemažai laiko, todėl statinio remontas gali prasidėti tik po dvejų metų.
Ar smarkiai padidintas nekilnojamojo turto mokestis – skaudus smūgis bendrovei?
„Išgyvensime, tačiau geriau būtų jo nemokėti“, – kalbėjo V.Survilienė.
Retai kyla teisinių ginčų
Aleksote įsikūrusios įmonės „Kauno stiklas“ direktorius Evaldas Sauliūnas pripažino, kad didelėje teritorijoje yra senų pastatų, tačiau jie nėra apleisti.
„Dalį statinių atnaujinsime, kai kuriuos nugriausime. Darbai nuolat vyksta, tačiau negalime jų atlikti per vieną dieną“, – kalbėjo stiklo gaminių įmonės vadovas.
Kauno savivaldybės Teisės ir konsultavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Kripienė tikino, kad ginčų dėl Kauno savivaldybės tarybos sprendimų, kuriais buvo tvirtinamas nenaudojamų ar apleistų statinių sąrašas, nėra daug.
Štai 2022 metais buvo patvirtinti 245 tokie objektai, ginčai kilo tik dėl 14 nekilnojamojo turto objektų iš šio sąrašo.
