Tuo metu AB „Linas Agro“ grūdų prekybos vadovas Svajūnas Banelis tikino, kad nors dalyje pasaulio buvo užfiksuoti mažesni grūdų derliai, kas galėjo veikti rinką ir kainas, gausus eksportas iš Rusijos padidino bendrą jų kiekį.
Neverčia sunerimti
Ekonomistas T.Povilauskas teigė, kad nors rugpjūčio pradžioje vyravo tam tikros baimės, jog stichinės nelaimės ar Rusijos nutrauktas Juodosios jūros susitarimas paveiks pagrindinių maisto produktų kainas, šios pasauliniu lygiu laikosi stabiliai ar net krenta. Pasak jo, tokie produktai kaip kakava, apelsinai ar alyvuogių aliejus, kurių kainos smarkiai keitėsi dėl netinkamų oru, nėra pagrindiniai ar labai veikiantys rinką.
„Aktualiausi yra pagrindiniai produktai, iš kurių susideda didysis kalorijų racionas – grūdinės kultūros, mėsa, aliejai ir pieno produktai. Ir čia kol kas situacija yra stabili. Jeigu žiūrėsime į grūdinių kultūrų kainas, tai jos laikosi stabiliai 230–240 eurų už toną, nors rugpjūčio pradžioje buvo nerimo dėl Juodosios jūros sutarimo nutraukimo. Jeigu žiūrime į aliejines kultūras, saulėgrąžų aliejus yra atpigęs, sojų pupelių kainos stabilios, pieno produktai nerodo kainų augimo, mėsa yra daugmaž stabili“, – „Eltai“ komentavo T.Povilauskas.
„Sakyčiau, kol kas situacija neverčia sunerimti“, – tikino jis.
Visgi ekonomistas paminėjo, kad maisto kainas artimoje ateityje gali paveikti išaugusios energetikos resursų, tokių kaip naftos, kainos. Jis pastebėjo, kad per pastaruosius du mėnesius naftos kainos išaugo apie 25 proc.
„Kas gali priversti sunerimti, tai per pastaruosius du mėnesius matomas naftos kainos pakilimas. Žinoma, yra koreliacija tarp naftos kainų ir žemes ūkio produkcijos kainų. Čia yra didysis neramumas, kuris ateityje galėtų padidinti maisto kainas“, – paminėjo jis.
Buvo nuogąstavimų dėl pasaulio grūdų derliaus
Nors „Linas Agro“ atstovas S.Banelis patvirtino, kad 2023 m. orų sąlygos, ypač vasaros metu, sukėlė daug nerimo dėl grūdų derliaus Lietuvoje, tai turėjo tik lokalų poveikį. Taip pat, anot jo, Lietuvoje užaugintas derlius neturi poveikio kainoms, o pasauliniu mastu dėl kaitros sumažėjusius derlius Australijoje ir Argentinoje kompensavo Rusijoje užauginti grūdai.
„Pati pradžia buvo įvairiapusiška, nes trūko drėgmės, tada jos užteko, sekė sausra, kai vėl buvo daug nerimo, kad derlius bus mažesnis. Bet galiausiai turėjome labai panašų derlių į tą, kuris buvo praeitais metais. Apimtys siekia apie 7,3 mln. tonų. Stichinės nelaimės Lietuvoje buvo labai lokalios, o ne masinis reiškinys. Nuo to nukentėjo tik dešimtys ūkininkų. Nebuvo tokio masinio poveikio, kadangi tai buvo epizodinis dalykas“, – „Eltai“ aiškino S.Banelis.
„Dabar Australijoje ar Argentinoje dėl gamtos sąlygų mažesnis derlius – tai veiks rinkas. Bet Rusija ir toliau piešia rekordinius derlius, tad padidėjo bendras grūdų derlius“, – paminėjo jis.
Bet S.Banelis paminėjo, kad nors buvo nuogąstaujama, jog „agresyviai eksportuojami“ rusiški grūdai bus žemos kokybės ar net pašarinio lygio, nėra panašu, jog tai yra tiesa.
„Dabar tas kainų spaudimas yra iš Rusijos. Ir pradžioje buvo tokių nuogąstavimų, kad pas juos bus prastesnė kokybė. Ir nors jie patys nepateikia teisingos informacijos, kiek girdime, kokybė gana gera ir kartais net labai gera. Tas suprantamai veikia Lietuvos ir Baltijos šalių pranašumą, nes garsėjame kaip gerų ir kokybiškų kviečių augintojai. Bet panašu, kad Rusija šiais metais turi geros kokybės derlių ir jų eksporto programa pakankamai agresyvi“, – aiškino prekybos vadovas.
„Iš pradžių buvo skelbiama, kad bus daug pašarinių kviečių iš Rusijos, bet nepanašu, kad taip yra“, – patikino jis.
