Kinijos ekonomika – nebe tokia, kaip per pasaulinę finansų krizę ar pandemijos pradžią: įvardijo, kodėl

Tai nepanašu į 2008 m. pasaulinę finansų griūtį, kai Kinija pradėjo taikyti didžiausią pasaulyje ekonomikos skatinimo priemonių paketą ir buvo pirmoji didžioji ekonomika, išbridusi iš krizės.

Tai taip pat priešingybė pirmosioms koronaviruso pandemijos dienoms, kai Kinija buvo vienintelė didelė išsivysčiusi ekonomika, išvengusi recesijos. Taigi, kas nutiko ne taip? Tuo domėjosi CNN reporteriai.

Rugpjūčio 18 d.Honkongo Hang Seng (HSI) indeksas smuko į meškų rinką: nuo pastarojo meto aukščiausio lygio sausį nukrito daugiau kaip 20 proc., rašo CNN.

Rugpjūčio viduryje Kinijos juanis nukrito iki žemiausio lygio per 16 metų. Tai paskatino šalies centrinį banką imtis didžiausios per visą valiutos gynybos istorijos, nustatydamas daug didesnį kursą už dolerį, nei apskaičiuota rinkos vertė. 

Problema ta, kad po spartaus aktyvumo šuolio šių metų pradžioje, panaikinus koronaviruso apribojimus, augimas stringa. Mažėja vartotojų kainos, gilėja nekilnojamojo turto krizė, o eksportas smunka. Jaunimo nedarbas tapo toks didelis, kad vyriausybė, anot leidinio, nustojo skelbti duomenis.

Viena didelė būsto statytoja ir viena garsi investicinė bendrovė pastarosiomis savaitėmis neatliko mokėjimų savo investuotojams, todėl vėl pasigirdo nuogąstavimų, kad dėl tebesitęsiančio būsto rinkos nuosmukio gali padidėti rizika finansiniam stabilumui.

Vidaus paklausos skatinimo priemonių trūkumas ir investuotojų baimė sukėlė naują ekonomikos augimo reitingų mažinimo bangą, keli pagrindiniai investiciniai bankai sumažino Kinijos ekonomikos augimo prognozes iki mažiau kaip 5 proc.

Kinijos ekonomika nuo balandžio, kai išblėso stiprios metų pradžios pagreitis, išgyvena nuosmukį. Tačiau šį mėnesį susirūpinimas sustiprėjo po to, kai įsipareigojimų neįvykdė „Country Garden“, kadaise buvusi didžiausia šalies plėtotoja pagal parduoto nekilnojamojo turto apimtis.

Pranešimai, kad „Country Garden“ nesumokėjo palūkanų obligacijoms, taip išgąsdindamas investuotojus ir atgaivindamas prisiminimus apie nekilnojamojo turto plėtotoją „Evergrande“, kurios skolos įsipareigojimų nevykdymas 2021 m. reiškė nekilnojamojo turto krizės pradžią.

„Evergrande“ skola vis dar restruktūrizuojama, bet „Country Garden“ problemos sukėlė naują susirūpinimą dėl Kinijos ekonomikos.

Nors Pekinas ėmėsi daugybės paramos priemonių, kad atgaivintų nekilnojamojo turto rinką, net ir stipresni rinkos dalyviai dabar balansuoja ties įsipareigojimų nevykdymo riba.

Nekilnojamojo turto plėtotojų skolų negrąžinimas išplito ir į 2,9 trilijono JAV dolerių vertės šalies investicinių patikos fondus, praneša CNN.

Bendrovė „Zhongrong Trust“, kuri valdė 87 mlrd. JAV dolerių vertės įmonių klientų ir turtingų asmenų lėšas, negrąžino mažiausiai keturioms bendrovėms investicinių produktų. Jų vertė siekė apie 19 mln. JAV dolerių. Taip teigiama rugpjūčio pradžioje paskelbtuose bendrovės pareiškimuose.

Kaip aiškėja iš Kinijos socialinėje žiniasklaidoje paskelbtų vaizdo įrašų, kuriuos matė CNN, neseniai prie patikos bendrovės biuro protestavo demonstrantai, reikalaudami išmokėti išmokas už didelio pajamingumo produktus.

„Tolimesni nuostoliai nekilnojamojo turto sektoriuje gali išplisti į platesnį finansinį nestabilumą“, – sakė „Capital Economics“ Kinijos ekonomikos skyriaus vadovas Julianas Evansas-Pritchardas.

„Vidaus lėšoms vis dažniau bėgant į saugias vyriausybės obligacijas ir bankų indėlius, daugiau nebankinių finansų įstaigų gali susidurti su likvidumo problemomis“, – pridūrė jis.

Kitas didelis rūpestis – vietos valdžios sektoriaus skola, kuri smarkiai išaugo dėl sumažėjusių pajamų iš žemės pardavimo dėl nekilnojamojo turto nuosmukio, suvaržymų koronaviruso laikotarpiu, kurie lėmė sunkesnę ekonomikos situaciją.

Didelė fiskalinė įtampa vietos lygmeniu ne tik kelia didelę riziką Kinijos bankams, bet ir mažina vyriausybės galimybes skatinti ekonomikos augimą ir plėsti viešąsias paslaugas.

Iki šiol Pekinas nuolat palaipsniui pristatė palūkanų normų mažinimą ir kitus veiksmus, kuriais siekiama padėti nekilnojamojo turto rinkai ir vartotojų verslui, tačiau susilaikė nuo didesnių veiksnių.

Ekonomistai ir analitikai CNN teigė, kad taip yra todėl, jog Kinija tapo per daug įsiskolinusi, kad galėtų pumpuoti ekonomiką taip, kaip tai darė prieš 15 metų, per pasaulinę finansų krizę.

Tada Kinijos vadovai, siekdami sumažinti pasaulinės finansų krizės poveikį, parengė keturių trilijonų juanių (586 mlrd. JAV dolerių) fiskalinį paketą. Tačiau šios priemonės, kuriomis daugiausia dėmesio buvo skiriama vyriausybės vykdomiems infrastruktūros projektams, taip pat paskatino precedento neturinčią kreditų ekspansiją ir didžiulį vietos valdžios skolos augimą.

„Nors dabartinis nuosmukis taip pat yra ciklinis elementas, pateisinantis didesnį skatinimą, atrodo, kad politikos formuotojai nerimauja, jog jų tradicinės politikos gairės lems tolesnį skolos lygio augimą, kuris ateityje jiems atsilieps“, – sakė J.Evansas-Pritchardas.

Kinijos liaudies bankas, finansų reguliavimo institucija ir vertybinių popierių reguliavimo institucija kartu pažadėjo bendradarbiauti sprendžiant šį uždavinį, teigiama centrinio banko pranešime.

Be to, Kinija susiduria su tam tikrais ilgalaikiais iššūkiais, tokiais kaip gyventojų skaičiaus krizė ir įtempti santykiai su pagrindiniais prekybos partneriais, pavyzdžiui, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis ir Europa.

Pagal naujausią valstybinio portalo jiemian.com ataskaita, kurioje remiamasi Nacionalinės sveikatos komisijos padalinio atliktu tyrimu, šalies bendrasis gimstamumo rodiklis, t. y. vidutinis kūdikių skaičius, kurį moteris pagimdys per visą savo gyvenimą, pernai sumažėjo iki rekordiškai žemo lygio – 1,09 (prieš dvejus metus buvo 1,30).

Tai reiškia, kad Kinijos gimstamumo rodiklis dabar yra net mažesnis nei Japonijos, kuri seniai garsėja savo senstančia visuomene.

Šių metų pradžioje Kinija paskelbė duomenis, iš kurių matyti, kad praėjusiais metais pirmą kartą per šešis dešimtmečius šalies gyventojų skaičius pradėjo mažėti.

„Kinijos demografinis senėjimas kelia didelių sunkumų jos ekonomikos augimo potencialui“, – praėjusią savaitę paskelbtoje tyrimo ataskaitoje teigė „Moody's Investors Service“ analitikai.

Dėl mažėjančios darbo jėgos pasiūlos ir didėjančių sveikatos priežiūros ir socialinių išlaidų gali padidėti fiskalinis deficitas ir skolos našta. Mažesnis darbo jėgos skaičius taip pat gali sumažinti vidaus santaupas, o tai lemtų didesnes palūkanų normas ir mažėjančias investicijas.

Pasak J.Evansas-Pritchardas, demografinė padėtis, lėtėjanti migracija iš kaimų į miestus ir geopolitinis susiskaldymas yra „struktūrinio pobūdžio“ ir iš esmės nepriklauso nuo politikos formuotojų.