Jeigu Seimas pritartų, mažosioms alaus darykloms būtų taikomas standartinis alui taikomas akcizų tarifas.
„Įstatymo projektu siekiama atsisakyti mažosioms alaus darykloms sudarytų palankesnių sąlygų veikti lyginant su kitais alaus gamintojais, nesudaryti galimybės prašyti akcizų lengvatų kitiems alaus gamintojams ar kitiems alkoholiniams gėrimams, iš viso netaikyti akcizų lengvatų alkoholiniams gėrimams, sumažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą ir vartojimą“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo J.Džiugelis.
Be to, anot jo, valstybės biudžetas per metus papildomai gautų apie 3 mln. eurų pajamų iš akcizo.
Akcizų įstatymo pataisą įregistravęs J.Džiugelis prognozuoja, kad dėl jos poveikio mažosioms alaus darykloms „tikėtinas jų nepasitenkinimas“.
Rengiant projektą atsižvelgta, anot parlamentaro, į finansų ministerijos, sveikatos apsaugos ministerijos, konkurencijos tarybos ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vertinimą dėl akcizų lengvatos kraftiniam alui tikslingumo ir poveikio.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, Lietuvoje įregistruoti 52 alaus gamintojai. Iš jų 48 – mažosios alaus daryklos (pagal jų teisinę formą lengvata daugiausiai naudojasi uždarosios akcinės bendrovės), 4 – didieji alaus gamintojai, kurie pagamina daugiau nei 80 tūkst. hektolitrų per metus.
Visos 48 mažosios alaus daryklos naudojasi akcizų lengvata ir per 2022 m. deklaravo 268 tūkst. hektolitrų pagaminto alaus, kuris sudaro 8,8 proc. viso (3069 tūkst. hektolitrų) pagaminto alaus kiekio Lietuvoje.
Į Lietuvos rinką 2022 m. ir 2023 m. sausio-gegužės mėnesiais taikant akcizų lengvatą buvo išleista vartojimui 167 tūkst. hektolitrų alaus.
VMI skaičiavimais, dėl šios akcizų lengvatos valstybės biudžeto netekimai 2022 m. buvo apie 2,1 mln. eurų, o 2023 m. sausio-gegužės mėn. – apie 1,4 mln. eurų.
Sveikatos apsaugos ministerija, anot aiškinamojo rašto, neturi duomenų apie konkrečiai šios lengvatos poveikį visuomenės sveikatai, tačiau, ministerijos nuomone, lengvatinis tarifas bet kokiems alkoholiniams gėrimams, mažindamas jų kainą vartotojui, gali didinti šių gėrimų ekonominį prieinamumą.
Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, galiojantis reglamentavimas gali daryti įtaką alaus gamintojų konkurencijai. Vis dėlto skirtingo dydžio akcizo mokesčio nustatymo galimybė yra numatyta ES teisės aktuose ir ES šalyse yra taikomas skirtingas mokestis.
Konkurencijos tarybos žiniomis, daug ES valstybių narių taiko analogiškas akcizų lengvatas ir Europos Komisija nėra pradėjusi tyrimo ar pateikusi išvadų, kad tokio pobūdžio priemonės yra nesuderinamos su ES vidaus rinka.
„Nors tokios priemonės gali paveikti ūkio subjektų konkurenciją, jos yra taikomos ES, siekiant paremti mažus gamintojus. ES teisės aktai valstybėms narėms numato teisę, o ne pareigą taikyti mažiesiems gamintojams mažesnį akcizo mokesčio dydį“ ,– pažymima aiškinamajame rašte.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas nemato pagrindo taikyti akcizų lengvatas alkoholiniams gėrimams.
„Alkoholinių gėrimų akcizų mažinimas didina alkoholio prieinamumą, todėl Departamentas nepritaria akcizų lengvatų alkoholiniams gėrimams taikymui. Departamento nuomone, nėra jokio visuomenės sveikatos interesu pagrįsto pagrindo taikyti akcizų lengvatas tam tikriems alkoholiniams gėrimams“, – pažymima aiškinamajame rašte.
Nacionalinėje darbotvarkėje narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų, patvirtintoje Seimo šių metų gegužės 23 d. nutarimu, viena iš krypčių, siekiant sumažinti alkoholio pasiūlą, taip pat yra akcizų politikos tobulinimas, susiejant ją su infliacija ir užkertant kelią atskirų alkoholinių gėrimų grupių apmokestinimo išlygoms.
Seimas 2021 m. birželio 29 d. priėmė akcizų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2022 m. sausio 1 d. nustatė akcizų lengvatą mažoms alaus darykloms. Šia akcizų lengvata buvo siekiama paskatinti kraftinio alaus gamintojus ir tuo pačiu alaus vartotojus rinktis mažųjų alaus daryklų produkciją.
