Prekybos tinklai fiksuoja, kaip lietuviai priėmė įvestą naujovę: skaičiai tiesiog stebina

Pats pirmasis privalomo popierinių pirkimo kvitų spausdinimo atsisakęs prekybos tinklas Lietuvoje – „Rimi“. Jau nuo 2021 metų savitarnos kasose apsiperkantys klientai gali pasirinkti, nori kvito ar ne. Praėjusiais metais šiame prekybos tinkle atsirado ir dar viena naujovė – elektroniniai kvitai.

„Esmė paprasta: klientas gali gauti skaitmeninę čekio versiją, užuot spausdinęs popierinę. Elektroninį kvitą pirkėjas gali gauti savo „Rimi“ paskyroje internete arba „Rimi“ programėlėje“, – portalui lrytas.lt komentavo „Rimi“ Ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovė Eglė Krasauskienė.

Prekybos tinklas skaičiuoja, kad nuo 2022-ųjų klientai Baltijos šalyse neatspausdino 19,8 milijono čekių (10 milijonų Lietuvoje, 6,8 milijono Estijoje, ir 3 milijonų Latvijoje), o tai atitinka maždaug 17,4 tonos popieriaus.

„Tvarumas – viena iš strateginių „Rimi“ krypčių, tad nuolat svarstome įvairias aplinkai draugiškas alternatyvas ir stengiamės pirkėjams pasiūlyti tvarius sprendimus“, – sakė E.Krasauskienė.

Negana to, ir atspausdinti, bet išmesti kvitai rūšiuojami – kasininkai turi popieriui skirtas šiukšliadėžes, kur rūšiuoja klientų nepaimtus pirkimo kvitus. Jie vėliau perduodami perdirbimui.

„Na, o pirkėjai gali išmesti į popieriui skirtą šiukšliadėžę jau praėję kasas, jei kvitas jiems nėra reikalingas“, – tikino pašnekovė.

Ji pridūrė, kad „Rimi“ pirkimo kvito popierius neturi byfenolio, jis beveik netoksiškas, tad tokiu būdu saugoma ne tik aplinka, bet ir darbuotojai, kurie popierių liečia visą dieną.

Skaitmeninius pirkimo kvitus vietoje popierinių rinktis jau gali ir prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai.

„Klientai, kurie savo telefone turi „Maximos“ programėlę, joje gali nusistatyti, ar pageidauja popierinio kvito, ar ne ir bet kada šį nustatymą pakeisti. Jei popierinio kvito nepageidauja, skaitmeninis kvitas atsiras jų elektroniniame pašte“, – sakė „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Naujovę pamėgo ir pirkėjai.

„Kvitams spausdinti sunaudoto popieriaus kiekis, palyginus 2021-uosius ir 2022-uosius metus, sumažėjo 6 proc.“, – teigė I.Trakimaitė-Šeškuvienė.

Nuo šių metų rugpjūčio popierinių kvitų nespausdinti galima ir „Iki“ savitarnos kasose.

„Nuolat ieškome būdų, kaip mažinti plastiko, popieriaus naudojimą, o į šiuos procesus įtraukiame ir savo pirkėjus. Praktika rodo, kad turėdami galimybę, jie taip pat renkasi tvaresnį variantą. Taip jau įvyko, pavyzdžiui, su pastebimai sumažėjusiu itin lengvų plastikinių maišelių naudojimu. Tikimės, kad popierinių kvitų atsisakančių pirkėjų dalis taip pat augs“, – aiškino prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Prekybos tinklas jau spėjo apžvelgti kelių savaičių duomenis – šie stebina gerąja prasme. Net 67 proc. pirkėjų pasirenka, kad jiems popierinio kvito nereikia.

„Kol kas dar per anksti vertinti, kiek popieriaus sutaupysime, bet tikimės, kad jeigu tokia tendencija išliks ir ateityje, ženklų skirtumą tikrai pamatysime. Tai tvarus sprendimas, siekiant saugoti aplinką ir mažinti popieriaus naudojimą“, – sakė V.Budrienė.

Popierinių kvitų atsisakę pirkėjai savo apsipirkimo istoriją gali stebėti „Iki“ lojalumo programėlėje.

Pašnekovė pridūrė, kad prekybos tinklas mažina popieriaus naudojimą ir kitose srityse: pernai popierines kainų etiketes pakeitė elektroniniu lentynų ženklinimu daugiau nei pusėje šimto parduotuvių. Iki 2024 m. kovo mėnesio pabaigos parduotuvėse bus panaikintos visos popierinės kainų etiketės. Skaičiuojama, kad taip bus sutaupoma apie 125 tonos popieriaus per metus.

Deja, pirkėjų atspausdinti, bet išmesti kvitai čia specialiai rūšiuojami ne visada, kaip ir tie, kuriuos atspausdina ne savitarnos kasose dirbantys pardavėjai – dažnai pirkėjai juos palieka prie kasos, o pardavėjai juos tiesiog išmeta.

Kai kuriuose prekybos tinkluose pasirinkimo nespausdinti kvito nėra. Tarp jų – „Norfa“ bei „Lidl“. Jų atstovai aiškina, kad kol kas privalomo spausdinimo atsisakyti nėra galimybių – galbūt prie to bus prieita tik ateityje.

„Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė priminė, kad savitarnos kasose popierinis kvitas reikalingas, kad pirkimo procesas būtų pilnai užbaigtas – jį reikia nuskenuoti praeinant pro savitarnos kasų vartelius.

„Tačiau nuolat diegiame naujoves, tad ir šiuo atveju svarstomi įvairūs skaitmenizavimo variantai, kurie gali būti įdiegti ateityje ir leistų atsisakyti popierinio kasos kvito“, – svarstė L.Skersytė.

Visgi ji pridūrė, kad, nors kvitai ir spausdinami, popierius – tvarus, pagamintas iš aplinkai draugiškesnių, sertifikuotų medžiagų.

„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad seniau parduotuvėse buvo galimybė nespausdinti popierinių kvitų, tačiau ji nepasiteisino, tad naujovės teko atsisakyti.

„Žmonės likdavo be dokumento – kvito – ir kartais keldavo pretenzijas“, – teigė D.Ryliškis.

Tačiau, tikėtina, prie atsisakytos tvarkos „Norfai“ vis tiek teks grįžti.

„Šiuo metu testuojame programą, kad žmonės, išmaniajame telefone turintys „Norfos“ programėlę, galėtų nustatyti, kad popierinio kvito jiems nereikia ir kvitas jiems atsirastų telefone. Artimiausiu metu šie dalykai bus visose kasose, gal iš pradžių savitarnos kasose, bet paskui ir kitur. Taip darome dėl visko: ir dėl gamtos, ir dėl energijos taupymo“, – sakė D.Ryliškis.

Jis pridūrė, kad šiuo metu atspausdinti popieriniai kvitai rūšiuojami nėra.

„Jiems nėra jokios atskiros šiukšlių dėžės, yra tik bendra šiukšlių dėžė. Paskui įmonės, kurios užsiima utilizavimu, viską sutvarko“, – sakė pašnekovas.

Visgi tvarumo kryptimi dar yra kur judėti – kol kas Lietuvoje popierinių kvitų atsisakyti gali tik apsiperkantys savitarnos kasose. Jei apsipirksite ne savitarnos, o įprastose kasose, popierinį kvitą gausite – norite jo ar ne. Tačiau gali būti, kad tokia situacija irgi netrukus pasikeis.

„Maximos“ atstovės I.Trakimaitės-Šeškuvienės teigimu, jau diskutuojama apie tolesnius žingsnius.

„Svarstome, kad popierinių kvitų mūsų pirkėjai galėtų atsisakyti ir reguliariose kasose. Turint „Ačiū“ kortelę ir ją nuskaičius, kvitas atsiras pirkėjo elektroniniame pašte. Mums svarbu nepalikti pirkėjo be kvito, nes jis reikalingas dėl prekių grąžinimo ar garantijos. Juolab kad įstatymas įpareigoja klientui pateikti fiskalinį kvitą“, – kalbėjo ji.

Panašių minčių kyla ir „Iki“ atstovams.

„Svarstome ir šį veiksmą. Kol kas yra techninių apribojimų“, – tarė V.Budrienė.

Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų atstovai patikino, kad popierinių kvitų mažinimas – ne vienintelis būdas, kuriuo siekiama tvarumo.

„Tarp svarbiausių bendrovės pasiekimų tvarumo srityje yra tai, kad jau 87 proc. bendrovės sunaudotos energijos pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o 2019–2022 metais pirmos ir antros srities emisijas pavyko sumažinti net 49 proc. Vien 2022 m. į tvarumo projektus investuota 2 mln. eurų. Be to, „Iki“ buvo pirmas iš didžiųjų prekybos tinklų, pradėjęs remti „Maisto banką“, ir iki šiol yra didžiausias jo rėmėjas – pernai „Maisto bankui“ perduotų produktų vertė siekė 6 mln. eurų. Dar 100 tūkst. eurų paaukota kitoms organizacijoms“, – vardijo V.Budrienė.

Šiame prekybos tinkle 14 proc. mažėjo ir bendras energijos vartojimas sumažėjo, energijos intensyvumas – taip pat 14 proc., o elektros energijos vartojimas parduotuvėse – 23 proc. Pasibaigus gaminių galiojimo laikui, prekybos tinklo darbuotojai atliekas surenka iš parduotuvių ir galiausiai jėgainėse šios virsta šilumos, elektros energija, taip pat ekologiškomis trąšomis.

Be to, 2022 m. buvo įgyvendintos dvi svarbios pakuočių iniciatyvos: kaip tvari alternatyva lengviesiems plastikiniams maišeliams, atsirado daugkartiniai vaisių ir daržovių maišeliai, o iš privataus prekių ženklo gaminių buvo pašalinti sunkiai perdirbamo juodojo plastiko padėklai.

Plastiko vartojimo mažinimo ėmėsi ir „Rimi“.

„Per metus plastiko suvartojimą sumažinome daugiau nei 300 tonų, pavyzdžiui, 37 tonomis sumažinome plastiko suvartojimą atnaujindami įvairias naudojamas pakuotes (salotų padėklus, šiukšlių maišus, plastikines plėveles ir kt.), o tiesiog pašalinus plastikinį vazonėlį iš šviežių salotų sutaupėme 1 toną plastiko per metus.

Taip pat siekiame užtikrinti, kad mūsų naudojamas plastikas būtų lengvai perdirbamas arba jau pagamintas iš perdirbtų medžiagų. Nuo 2021 m. parduotuvėje esantys raudoni pirkinių krepšeliai gaminami iš 85 proc. perdirbto plastiko. Atnaujinome 54 produktų plastikines pakuotes į lengvai perdirbamas, papildomai pakeitėme 33 šviežios mėsos pakuotes iš juodų į skaidrias, kad jas būtų dar lengviau perdirbti. Šiuo metu apie 60 proc. privačios etiketės produktų plastikinių pakuočių Baltijos šalyse yra lengvai perdirbamos“, – teigė E.Krasauskienė.

Be to, „Rimi“ įrengtos ir specialios salelės, kuriose yra galimybė įsigyti iš anksto nesupakuotų arba tik itin lengvai perdirbamose pakuotėse supakuotų švaros ir kūno priežiūros prekių.

Tuo tarpu „Norfos mažmena“ pripažinta energijos taupymo lyderiu. Investavę į inovatyvias idėjas, technologijas ir energijos taupymo sprendimus, bendrovė elektros vartojimą sumažino 25 proc. ir sutaupė lėšų. Vartodama žaliąją energiją, per 2022 metus bendrovė sutaupė 19 742 tonas CO2 emisijos. Tai prilygsta kelionei automobiliu iš Vilniaus į Lisaboną 29 660 kartų.

Du trečdaliai didelių ir vidutinių įmonių Lietuvoje jau taiko tvarumo principus savo veikloje, dar maždaug penktadalis tai planuoja pradėti daryti per artimiausius trejus metus, rodo duomenų bei įžvalgų bendrovės „Kantar“ atliktas tyrimas, kurį užsakė verslo bankas „OP Corparate Bank“.

Estijoje apie pusė apklaustų įmonių savo veikloje jau taiko aplinkosaugos, socialinius bei atsakingos vadybos principus, dar trečdalis juos planuoja diegti per artimiausius kelis metus.

Latvijoje kol kas tvarumo principus savo veikloje teigia taikančios kiek daugiau nei trečdalis apklaustų įmonių, kiek mažiau nei pusė yra nusimačiusios tai daryti artimiausiais metais.

„Lietuvos įmonės – akivaizdūs tvarumo lyderiai Baltijos šalyse. Didžioji dalis apklausoje dalyvavusių įmonių atstovų žino apie tvarumo principus ir patvirtina, kad jų įmonėse yra dirbama šiuo klausimu. Įmonės supranta, kad turi pradėti dirbti kitaip, tad artimiausiais metais matysime dar daugiau investicijų į tvarius sprendimus“, – sakė Leda Iržikevičienė, „OP Corporate Bank“ Lietuvos filialo vadovė.

Tyrimo duomenys rodo, kad vos 2 proc. apklaustų įmonių Lietuvoje ir 3 proc. Estijoje neketina tvarumo principų diegti savo veikloje, nors apie juos ir žino. Latvijoje taip atsakė 12 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių.

Pasak L.Iržikevičienės, Baltijos šalių verslas vis dar atsilieka nuo Suomijos, kur tvarumo principai įgyvendinami didžiojoje dalyje didžiausių šalies įmonių.

Iš viso atliktame tyrime dalyvavo 129 įmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.