Kaip žinia, pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.
Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.
Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.
R.Lazutkos vertinimu, vidutinė 16 eurų suma neturėtų didelės įtakos asmens padėčiai visuomenėje. „NT mokestis turėtų tam tikrą poveikį vidurinei klasei Lietuvoje, bet jo dydžiai nėra reikšmingi, kad žmogus dėl to pakeistų savo padėtį visuomenėje“, – sakė jis.
Pašnekovas pastebėjo, kad bankų paskolas gauna aukštesnės, galbūt vidurinės klasės gyventojai. Bet, R.Lazutkos teigimu, didžiąją jų dalį galėtume priskirti prie tų, kurių pajamos patenka į aukščiausią penktadalį. Nes tie, kurių pajamos mažos, neturi sutaupę pakankamo įnašo, o vertinant jų pajamas, paskolos tiesiog negauna.
„Iš kitos pusės, Lietuvoje ir kitose pokomunistinėse šalyse susiklostė, kad beveik visi vyresnio amžiaus žmonės turi savo NT. Tada triukšmo yra, kad jiems reikėtų mokėti NT mokestį, o jų pajamos mažos. Taip, čia problema tokios visuomenės, kad paskolos prieinamos tik dideles pajamas uždirbantiems, o turtą turi tie, kurių pajamos yra mažos. Visuomenėse, kurios neišgyveno tokių istorinių pokyčių kaip Lietuva, turtas ir pajamos paprastai yra labai susiję. Jei žmogus turi turto, vadinasi, jis uždirbo didesnes pajamas“, – interviu dėstė R.Lazutka.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. R.Lazutka pastebėjo, kad kalbant apie įvairių rūšių pajamų apmokestinimą, reikėtų eiti dar toliau.
„Turiu tokią erezinę mintį – tarkim, Vakarų šalyse įskaitomos ir socialinės išmokos, pensijos. Pas mus kažkada buvo užsiminta apie tai ir iškart pakilo triukšmas, bet reikėtų atsižvelgti į tai, kad yra žmonės, kurie gauna pajamas iš įvairių šaltinių. Tada būtų gerai, kad visos jų pajamos būtų apmokestinamos atsižvelgiant į bendrą sumą, o ne išimamos atskiros pajamos pagal rūšis ir apmokestinama.
Tai nėra teisinga, nes gali būti taip, kad vienas žmogus ir dirba, ir gauna pensiją. Jis, kaip dirbantis, moka mokesčius, socialinio draudimo įmokas. O kitas gali gauti ir gana didelę pensiją, o, be to, turi nuosavybę, verslus, dar dirba – tai reiškia, kad jo pajamos gali būti labai didelės. Tada vis tiek jo pensija būtų apmokestinama. Verta apie tai kalbėti plačiau“, – sakė ekonomistas.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė dėl prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusios mokesčių reformos toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
