Europos Sąjungos Žaliojo kurso komunikatuose teigiama, jog statybų sektorius - vienas didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetėjų ir atsakingas už daugiau nei 35 proc. visų atliekų susidarymo.
Todėl kovojant su klimato kaita ir ieškant tvaresnių statybos sprendimų, statoma vis daugiau medinių daugiaaukščių gyvenamųjų namų. Kembridžo universiteto tyrime teigiama, kad kitas statybines medžiagas keičiant mediena, CO2 emisijos statybų sektoriuje mažėja iki 80 proc.
Naujausiais duomenimis, Skandinavijoje apie 30 proc. visų naujų daugiabučių statoma naudojant organines medžiagas. Šią tendenciją sparčiai vejasi ir didžiosios Vakarų Europos, Beniliukso valstybės.
„Nors Lietuvoje inžinerinės medienos panaudojimo galimybės nėra plačiai žinomos, naujos gamyklos atidarymas, tikime, paspartins perėjimą prie mažiau taršių medžiagų statybose ir renovacijose“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo „VMG Lignum Construction“ valdybos pirmininkas Mindaugas Kozinecas.
– „VMG Lignum Construction“ kartu su partneriais vystoma konstrukcinės medienos gamykla, sakote, atneš pokyčių statybos ir renovacijos sektoriui. Kuo šalies ir Europos mastu išsiskiria šis pramonės objektas, kokia produkcija joje bus gaminama? Kam konkrečiai ji artimiausiu laikotarpiu bus skirta – Lietuvai ar kitoms šalims?
– Tai pirmoji Baltijos šalyse ir trečia Europoje tokio tipo gamykla. Naujausių technologijų pagalba, iš medienos gaminsime statybines medžiagas savo gabaritais ir mechaninėmis savybėmis prilygstančias gelžbetonio ir metalo konstrukcijoms.
Sluoksniuoto lukšto mediena (LVL) puikiai tinka daugiaaukščių gyvenamųjų namų, ofisų, stadionų statybai. Dvitėjinės sijos (I-Joist) geriausia alternatyva statant mažaaukščius pastatus, kotedžus, mokyklas, darželius, kitus viešosios paskirties pastatus. Na, o statybinė medžio drožlių plokštė (SMDP) naudojama grindims bei vidinės sienoms reikšmingai paspartins ir palengvins vidaus apdailos darbus.
Produkciją eksportuosime į Vakarų Europą, Skandinaviją. Žinoma tikimės, kad ir Lietuvos vystytojai bei „Prefab“ sektorius pasinaudos atsiradusia galimybe statyti daugiau, greičiau ir, svarbiausia, tvariau.
– Kokie bus gamybos pajėgumai?
– Investavome į naujausios kartos suomių, vokiečių bei amerikiečių technologines linijas. Gamykla per metus perdirbs 250 tūkst. kubinių metrų medienos ir pagamins 120 000 kubinių metrų LVL, 15 mln. bėginių metrų I-Joist ir iki 200 000 kubinių metrų SMDP. Pardavimai per metus sieks iki 150 milijonų eurų.
– Kaip sekasi ieškoti darbuotojų naujai gamyklai?
– Darbuotojų rinkoje šiuo metu aktyviai ieškome. Visgi tai aukštą pridėtinę vertę kuriančios, taigi ir gerai apmokamos, pilną naudų paketą garantuojančios darbo vietos.
Šiuo metu priimta apie 140 darbuotojų, gamybai įsibėgėjus planuojame, kad jų bus apie 200.
Dalis darbuotojų gyvena ne pačioje Naujojoje Akmenėje, tad jų atvykimui iš kitų miestų ir regionų organizuojame nemokamą transportą.
– VMG grupė skelbia, kad savo produkciją eksportuoja į daugiau nei 40 pasaulio šalių. Kurios rinkos yra tikslinės jūsų gaminamai produkcijai?
Skandinavija, Jungtinė Karalystė, Vokietija, Austrija, Beniliuksas yra bene labiausiai tvarios statybos kontekste pažengusios Europos šalys. Didelį potencialą matome Australijos rinkoje.
– Kokius sprendimus žadate pasiūlyti Lietuvos rinkai? Į ką jie bus orientuoti – statybą, renovacijas ar kt.?
– Suprasdami, kad Lietuvos rinkai inžinerinės medienos panaudojimo galimybės nėra plačiai žinomos, savo iniciatyva sukūrėme ir suprojektavome sistemą ir sprendinių katalogą, skirtą statybai iš tvarių medžiagų. Taip pat jau pradėjome gamykloje gaminamų, renovacijai skirtų skydų sertifikavimo procesą.
– Kaip pagrindinė ir ilgametė VMG partnerė yra žinoma IKEA. Kas yra potencialūs naujos konstrukcinės gamyklos produkcijos pirkėjai?
– Produkcija yra skirta statybų sektoriui, todėl produkcijos pirkėjai bus nekilnojamojo turto vystytojai, statybinių medžiagų prekybos tinklai, prefabrikuotų namų gamintojai.
– Teigiama, kad naujos gamyklos produkcija skirta tvariai statybai. Visgi Lietuvoje plienas, betonas yra įprastesnės medžiagos statybose. Ar tai artimiausiu metu gali keistis? Kada Lietuvoje turėsime medinių daugiaaukščių?
– Stebėdami Vakarų Europos praktiką, manome, kad transformacija vyks palaipsniui. Mūsų manymu, ji prasidės nuo hibridinių pastatų, įterpiant medines konstrukcijas gelžbetoniuose pastatuose. Ilgainiui medienos dalis pastatuose didės, kol visiškai pakeis taršias medžiagas.
Žinoma, Vyriausybės programa ir tikslas nuo 2024 metų viešos paskirties pastatuose naudoti bent 50 proc. organinių atsinaujinančių medžiagų šitą transformaciją padarys neišvengiama.
– Šiuo metu pramonė, tame tarpe ir medienos, išgyvena sunkmetį. Toliau blogėjantys vienos svarbiausių eksporto partnerių Vokietijos rodikliai pozityvių pokyčių taip pat nežada. Kaip vertinate šį kontekstą gamyklos atidarymui?
– Didieji Europos miestai jau keletą metų kalba apie gyvenamojo būsto deficitą. Prognozuojame, kad kai tik stabilizuosis centrinio banko palūkanų normos, NT vystytojai bandys pasivyti dėl rinkos sąstingio prarastus metus, o tai stipriai suaktyvins statybų rinką. Tikimės, kad Ukrainos atstatymas taip pat ne už kalnų. Iki tol orientuojamės į kol kas stabilią Australijos rinką.
