Už Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymą priėmimo stadijoje balsavo 91, prieš 9, susilaikė 20 Seimo narių.
Už įstatymo pataisas pasisakęs liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad šiuo sprendimu bus panaikinta neteisybė, kuomet kompensacijas gauti žmonės, turintys ne vieną būstą.
„Praėjusiais metais energetinių kainų šuolis buvo milžiniškas ir Seimas reaguodamas į tai praplėtė paramos gavėjų sąrašą, žmonių kiekį, kurie gali gauti kompensacijas už šildymą.
Manau, kad šiais metais, kuomet energetinės kainos ženkliai sumažėja, einame teisinga linkme, pradėsime vėl vertinti asmenų turimą turtą, gal žmogus turi vieną būstą, o gal net penkis ir šiuo metu gali gauti kompensaciją“, – parlamento plenarinio posėdžio metu teigė A. Bagdonas.
„Tai nėra sąžininga prieš tuos žmones, kurie moka mokesčius, nes jų sąskaita būtų mokamos kompensacijos“, – pažymėjo jis.
Jam pritarė ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) Seime pirmininkas Justas Džiugelis, akcentavęs, kad šių pataisų iniciatyva kilo iš savivaldybių, o projektas atneš daugiau socialinio teisingumo.
„Ši iniciatyva kilo iš savivaldybių ir komitete ne vieną kartą savivaldybių asociacija, kaip praktikai, skirstydami kompensacijas, atkreipė dėmesį, kad apsukresni gyventojai, turėdami ne vieną nekilnojamo turto objektą ir prabangius objektus, taip pat prašo šildymo būsto kompensacijų net ir butams ar namams, kuriuose patys faktiškai negyvena. (...) Šis projektas atneš daugiau socialinio teisingumo“, – sakė J. Džiugelis.
Vis tik numatytiems pokyčiams nepritarė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, tikinęs, kad pataisų priėmimas yra „žingsnis atgal“, atsižvelgiant į dabar esančią sistemą.
„Kovido ir karo sukelto kainų šoko pasekmėje supratome, kad kompensacijų gavėjais galime praktiškai visi – mūsų tėvai, pažįstami. Tai sistema ne pašalpiniams, o bet kam, kas susiduria su laikinais finansiniais sunkumais, ji operatyviai, lanksčiai ateina į pagalbą. (...) Tai yra sistema, kuri padeda išgyventi esant sunkumams“, – teigė T. Tomilinas.
„Lietuvos specifika yra ta, kad žmonės yra dažniausiai butų savininkai ir tai tampa labai rimta kliūtimi 90 proc. žmonių iš viso dalyvauti šioje pagalbos sistemoje. (...) Dabar daromas žingsnis atgal, suprantu savivaldybių norą (...), vis dėlto pagrindinis mūsų tikslas turėtų būti didinti žmonių atlyginimus, kurie dirba sistemoje, o iš šio sutaupymo to praktiškai padaryti negalėsime, dėl biudžetinės specifikos, kaip pinigai iš valstybės patenka į savivaldą“, – aiškino jis.
Jam pritarė ir buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, aiškinęs, kad turtas turi būti vertinamas, tačiau dabartinis įstatymas nepasieks savo tikslų.
„Šis įstatymas nepasieks savo tikslų – kompensacijų gavėjų nesumažės, jeigu šildymo kainos bus panašios kaip praėjusiais metais, netgi jų padaugės ir bus pasiekti priešingai tikslai“, – sakė parlamentaras.
M. Navickienė: priimti pokyčiai leis socialinę paramą skirstyti taikliau
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikina, kad Seimo priimtas sprendimas skiriant piniginę socialinę paramą, vėl vertinti bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimą turtą, leis paramą skirstyti tiksliau ir ją gaus visi, kuriems parama yra reikalinga.
„Šis pakeitimas buvo pasiūlytas dėl pačių savivaldybių, kurios kreipėsi ir prašė šios prerogatyvos, kad ji atsirastų anksčiau negu buvo numatyta. Taip pat dėl kainų, kurių laukiame mažesnių artėjantį šildymo sezoną. Labai stipriai išplėtėme besikreipiančių žmonių ratą padidindami valstybės remiamų pajamų dydžius“, – antradienį Seime žurnalistams teigė M. Navickienė.
„Beveik kas penktas namų ūkis, kai buvo labai didelės energijos kainos, galėjo šias kompensacijas gauti. Esu įsitikinusi, kad savivaldybės ir toliau, kadangi turi teisę į diskreciją įvertinti konkretaus žmogaus situaciją, tai parama bus skirstoma taikliau, bet ją gaus visi, kuriems ji bus reikalinga. Kompensacijų žmonės tikrai sulauks“, – akcentavo ji.
Tvirtinama, kad priėmus įstatymo projektu siūlomą pakeitimą, piniginės socialinės paramos teikimas bus taiklesnis, apsaugantis pažeidžiamiausius namų ūkius, kuriems ši parama dėl jų turtinės padėties reikalingiausia. Be to, racionaliau bus naudojamos savivaldybių biudžetų lėšos minėtai paramai nepasiturintiems gyventojams teikti.
Nurodoma, kad siūlomai nuostatai įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų nereikės. Priimto įstatymo nuostatos per 2023–2024 metų šildymo sezoną, nevertinant valstybės remiamų pajamų dydžio indeksavimo, turėtų leisti sutaupyti apie 16 mln. eurų savivaldybių biudžetų lėšų.
