Tačiau komercinių bankų statistika yra gerokai liūdnesnė nei nekilnojamojo turto pardavėjų. Išduodamų būsto paskolų nekilnojamajam turtui įsigyti Kėdainių rajone mažėja, tačiau tų kėdainiškių, kurie tikrai nori įsigyti nuosavą būstą, nestabdo net ir aukštumas pasiekusios paskolų palūkanų normos.
Nauji būstai išgraibstomi vos jiems atsiradus
Septintus metus NT rinkoje dirbantis Dalius Macinavičius pastebi, jog realiai būstai šiuo metu Kėdainiuose parduodami vidutiniškai 15 proc. pigiau nei prašoma. O tradiciškai pigiausi butai yra Žemaitės, P. Lukšio ir J. Basanavičiaus („garadoko“) gatvėse. Brangiausi – nuo miesto centro stoties link.
„Palūkanos aukštos ir stebint Lietuvos banko pasisakymus, panašu, kad EURIBOR dar bent puse procento tikrai kils. Asmeniškai mano paskutinė klientui tvarkyta paskola siekė 7,45 proc. bendrųjų palūkanų, kai prieš naujus metus paskolų vidurkis buvo 2,5 proc.“, – apie stulbinančias palūkanų aukštumas pasakojo „Rask namus“ direktorius D. Macinavičius.
„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas pateikė Registrų centro duomenis ir pastebėjo, kad nuo 2019 m. kalbant apie naujos statybos butų pardavimus Kėdainiuose, matoma, jog buvo sudaryti 25 sandėriai.
„Greičiausiai tai bus vieno statytojo, nes naujų statybų čia beveik nevyksta. Kalbant apie nuosavus gyvenamuosius namus, Registrų centro užfiksuoti duomenys rodo, kad buvo parduoti 35 nauji namai. O daugiausia jų, 14, parduota praėjusiais metais, – analizavo S. Šarauskas. – Tuo metu senos statybos būstų pradavimų dinamika yra stabili. Pavyzdžiui, vidurkis per metus nuo 2019 iki šių metų liepos mėnesio yra 437, o šiais metais jau yra parduota apie 200 senos statybos butų. Tai reiškia, kad vidurkis yra išlaikomas ir didelių pokyčių nėra. Senos statybos namų pardavimuose situacija panaši: jei vidurkis per metus yra apie 215, tai šiais metais jau parduota apie 116 senos statybos nuosavų namų.
Vadinasi, senos statybos būstų pardavimai išlaiko stabilumą, o naujos – išgraibstomi, vos jiems atsiradus.“
Kėdainiuose būstų kainos Kauno lygio
Kalbėdami apie būstų kainas, abu brokeriai sutinka, kad jos vis tik išlieka stabiliai aukštos.
„Tie pardavėjai, kurie nori greičiau parduoti, yra priversti derėtis su pirkėjais ir kainas nuleidžia. Tačiau tie, kurie neskuba, kaip visada laiko savo kainas ir į derybas nesileidžia, bet ši tendencija vyrauja metai iš metų. Pastebima, kad kai kurių parduodamų senos statybos būstų kainos jau perkopė tūkstantį eurų už kvadratinį metrą. Žinoma, už tokias kainas pirkėjai nėra linkę pirkti ir tokius objektus aplenkia, ieškosi pigesnių“, – komentavo D. Macinavičius.
S. Šarausko pastebėjimu, didžiausias gyvenamojo NT pirkimas vis tik buvo iki šių 2023 metų pradžios.
„Šiais metais, kaip ir daugelyje Lietuvos vietų, kainos arba stabilizavosi, arba tam tikrose vietose turi neženklų kilimą. Tačiau Kėdainiai turi tokį išskirtinumą: jeigu vystytojas pasirenka patrauklią miesto teritoriją, tuomet būstai yra parduodami netgi už Kauno lygio kainas, pavyzdžiui, šiais metais kotedžas buvo parduotas už maždaug 200 tūkst. eurų.
Tai signalizuoja, kad Kėdainiams naujos statybos būstų poreikis išlieka, – mūsų miesto NT problemą įvardijo žinovas. – Kodėl čia neateina daugiau NT vystytojų? Aš manyčiau, kad tam įtakos turi galimos realizacijos problemos. Juk statybos kaštai tie patys, ar statysi Kaune, Vilniuje, ar Kėdainiuose, tačiau realizavimo prasme geriau statyti didmiesčiuose. Dėl to investuotojų atėjimas yra vangus. Čia tuo užsiima nebent vietiniai arba mažesni statytojai. Taip pat nestabilumo suteikia tokie faktoriai kaip, pavyzdžiui, „Lifosos“ situacija.“
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, jog labai sudėtinga šitą kraštą nagrinėti, nes čia, jo manymu, yra nemažai juodųjų pinigų: „Pažiūrėjęs į Registrų centro statistiką, negali jos objektyviai vertinti, nes akivaizdžiai matai, kad kai kuriuose sandoriuose neadekvačiai per žemos kainos“.
Anot S. Šarausko, kėdainiečiai ar čia norintys įsigyti būstą susiduria ir dar su viena problema: iki pat 2023 metų NT pasiūla čia buvo ypač maža. Šiandien ji yra jau kur kas didesnė. Tačiau čia paslėpta dar viena problema: lyg ir yra iš ko rinktis, bet visi NT skelbimai tiems, kas tuo domisi, yra žinomi. Tačiau padidėjusiame NT skelbimų skaičiuje jis jokių krizės požymių neįžvelgia.
„Kėdainių mieste gyventi gana patogu – išvystyta infrastruktūra, patogu gyventi jaunoms šeimoms, nes jis yra gana kompaktiškas, viskas lengvai pasiekiama: darželiai, mokyklos, parduotuvės ir pan. Todėl Kėdainiuose būstai perkami net ir už neadekvačią kainą“, – aiškino NT brokeris.
Pasikeitė NT pirkėjų elgesys
D. Macinavičiaus teigimu, pirkėjai, ieškantys įsigyti būstą, nori, kad šis iš karto jau būtų paruoštas gyventi.
„Jei seniau pirkėjai ieškodavo pigesnių būstų, kuriuos galėtų pasiremontuoti patys ar pasisamdyti meistrus, tai dabar didžioji dalis ieško būstų, tinkamų gyventi iš karto. Tam įtaką tikriausiai daro gana brangios meistrų paslaugos ir, žinoma, medžiagos. Vien kokybiškai išklijuoti plytelėmis senos statybos namo vonią ir tualetą kainuoja gerokai per 2 tūkst. eurų, neskaičiuojant medžiagų kainos, – kalbėjo pašnekovas. – Pastebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių, turinčių sodus, juos stengiasi likviduoti pigiai parduodami ar dovanodami.
Tai, manau, susiję su tuo, kad žmonės jais nesinaudoja, o mokesčius mokėti reikia (šiukšlių išvežimas, bendrijos mokestis). O ir sodų bendrijos spaudžia žmones tvarkytis savo apleistus sklypus. Tai taip pat kainuoja nemažus pinigus.“
Pasikeitusį klientų elgesį pastebėjo ir S. Šarauskas, kuris pažymėjo, kad tai vyksta ne tik Kėdainiuose, bet ir visoje Lietuvoje, o to priežastis – EURIBOR kilimas, kuris taip pat nulemia ir šiokį tokį būsto pirkimo pristabdymą. Kitas faktorius, dėl ko pristojo NT pirkimai – nepagrįstas lūkestis, kad kainos kris.
„Kiek tenka sudarinėti naujos statybos būstų kainodarą, kai kuriuose projektuose mes esame priversti kelti kainodarą, nes netelpame į statybos kaštus – viskas brangsta, atlyginimus statybininkams taip pat turime kelti, sklypų pigiau tikrai nenupirksime, jų kainos kaip tik kyla. Atsiradę papildomi visokie infrastruktūros mokesčiai. Vadinasi, statytojui kaštai vis auga. Todėl tos tendencijos, kur galėtų ta kaina mažėti, neįžvelgiu. Juo labiau kai Kėdainiuose pasiūla yra maža, tikrai nėra priežasties, kodėl kainos turėtų mažėti“, – analizavo pašnekovas ir pridėjo, jog įmonės analitikų skaičiavimais, tiek infliacija, tiek EURIBOR turėtų stabilizuotis ir stoti į įprastas vėžias kitų metų gegužę.
Tai kur ta krizė?
Ir nors daugelis kalba, jog ekonominė krizė jau atėjo ar greitai ateis, abu pašnekovai, žvelgdami į NT rinkos dinamiką, to tikrai kol kas dar nepastebi.
„Pardavimų kiekis dar nepasiekė dugno, jis šiandien buvusius pardavimus viršija apie 3 kartus, – skaičiavo D. Macinavičius. – Jau septinti metai dirbant NT rinkoje stebimi sezoniniai svyravimai pardavinėjamo turto skaičiuje. Vasaros metu visada būdavo pardavinėjama iki 160 butų, šiais metais retai kada pasiekia 90.
Kas bus toliau? Ogi manau, kad viskas liks ir toliau stabilu. Žmonės prisitaiko prie palūkanų, kas neskuba, tas neperka. O kam labai reikia, ima ir įsigyja naujus namus. O ir palūkanos juk amžinai nebus tokios didelės. Kol kas teks susiveržti diržus ir iškentėti.
Kolegai antrina ir S. Šarauskas: „Krizė būtų tada, kai pardavimai būtų visiškai sustoję. Bet kai dabar matau, kad Kėdainiuose šiais metais senos statybos butų parduoda 200, namų – 116, tai apie kokią krizę mes čia kalbame? Pardavimai vyksta stabiliai – jei prasidėtų krizė, NT tai pajustų greičiausiai, pardavimai stotų. Todėl ilgalaikėje perspektyvoje labai pozityviai žiūriu į NT situaciją Kėdainiuose, nes geografinė miesto padėtis yra labai patogi ir gera. Tik, deja, investuotojai, kol kas nelabai pozityviai žiūri“.
Sumažėjo paskolų išdavimai
Skirtingai nei NT prekeiviai didieji komerciniai bankai sako jau pastebintis mažėjantį paskolų išdavimą. Štai „Swedbanko“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas skaičiavo, jog per pirmąjį šių metų pusmetį jų sumažėjo net penktadaliu.
„Kėdainių miesto ir rajono gyventojams per šių metų pirmą pusmetį išdavėme 24 būsto paskolas. Tai yra 20 proc. mažiau, nei tą patį laikotarpį pernai. Vidutinė būstui Kėdainių mieste įsigyti paskolos suma šiemet išliko ta pati, kaip pernai, ir sudarė apie 43 tūkst. Eur. Tuo metu Kėdainių rajono gyventojai būstui įsigyti šiemet skolinosi taip pat labai panašią sumą, kaip ir praėjusiais metais – vidutiniškai apie 57 tūkst. Eur.
Panašios sandorių ir suteikiamų paskolų apimtys fiksuojamos ir kituose šalia Kėdainių esančiuose Lietuvos miestuose, – komentavo G. Vercinskas. – Atsižvelgiant į rinkos situaciją, šiemet paskolų būstui gali būti suteikta šiek tiek mažiau nei pernai, tačiau tiems, kas perka būstą nuolat gyventi, finansavimo klausimai ir toliau bus aktualūs, o padidėjusios bazinės palūkanų normos nėra priežastis atidėti būsto pirkimą.“
Apie sumažėjusį būsto paskolų sutarčių skaičių kalbėjo ir SEB banko valdybos narė, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
„Jei vertintume atskirai Kauno regioną, banko suteiktų būsto paskolų suma šiuo laikotarpiu buvo 8 proc. mažesnė negu tuo pačiu metu pernai. Vidutiniškai Kauno apskrities gyventojai per pirmąjį šių metų pusmetį būstui skolinosi 95,1 tūkst. Eur, tai yra beveik 14 proc. daugiau nei pernai.
Didžiausia pasiskolintų lėšų dalis (51 proc.) pirmąjį šių metų pusmetį atiteko Vilniaus ir jo apylinkių gyventojams, daugiau negu ketvirtadalis (26 proc.) – Kauno ir jo apskrities gyventojams“, – teigė E. Dovbyšienė.
Paklausta, ar nepadaugėjo nemokių ar paskolas atidėti prašančių klientų, ji sakė: „Vertinant SEB banko būsto paskolų portfelį, situacija yra gana stabili. Sulaukiame tik pavienių prašymų atidėti paskolų mokėjimus, neigiamos tendencijos dėl vėluojančių įmokų mokėjimų taip pat nepastebime“.
Su tuo, jog didėjančios palūkanos ir neapibrėžtumas ekonomikoje pristabdė Lietuvos būsto rinką, sutinka ir Žydra Rakauskaitė, „Luminor“ banko būsto paskolos produkto vadovė.
„Kėdainiuose ir Kėdainių rajone matoma nekilnojamojo turto finansavimo mažėjimo tendencija, tačiau ji tokia pati vyrauja ir kituose šalies regionuose, – aiškino Ž. Rakauskaitė. – Šiuo metu mūsų klientai dažniau kreipiasi dėl savo galimybių įsigyti būstą įvertinimo, nors dar ir nėra galutinai apsisprendę dėl nekilnojamojo turto pirkimo. Taip pat matome, kad tie, kurie planavo įsigyti naują būstą investiciniais tikslais, šiuo metu linksta šį sprendimą atidėti.“
Banko atstovė taip pat pažymėjo, jog dauguma klientų, net ir pasikeitus jų finansinei situacijai, yra linkę pirmiausia padengti savo finansinius įsipareigojimus, tad augančių nemokių klientų skaičius nestebimas.
