Paaiškino, kodėl investuoti į obligacijas tinkamas laikas: grąža – dviženklė

„Kreda“ grupę vienijanti Jungtinė centrinė kredito unija pradėjo subordinuotųjų obligacijų emisijos platinimo antrąjį etapą. Jame platinamos 1,969 mln. eurų vertės šešerių metų trukmės obligacijos su 10 proc. metinėmis palūkanomis ir bendru 12 proc. pajamingumu. Obligacijos, pasitelkus platintoją – bendrovę „Uniqum Capital“ – platinamos iki 2023 m. rugsėjo 22 dienos. Praėjusiais metais išplatinta subordinuotųjų obligacijų emisija „Kreda“ grupei leido pritraukti 1,031 mln. eurų antrojo lygio kapitalo. Už šias obligacijas šiais metais išmokėtos pirmosios palūkanos – daugiau kaip 51 tūkst. eurų.

„2022 m. spalį įvykęs pasaulinių rinkų krypties pasikeitimas išlaiko tendenciją – ir toliau vyrauja atsargus optimizmas. Infliacija mažėja, daugumos sektorių įmonės augančių palūkanų aplinkoje demonstruoja atsparumą, nedarbo lygis drastiškai nesikeičia. Panašu, kad „minkštojo nusileidimo“ scenarijaus šalininkų lūkesčiai pildosi, tačiau laukia ir nemažai iššūkių. Tokioje aplinkoje investuotojai, nelinkę į oportunistinius sprendimus, ieško investicijų, kurios atitinka jų ilgalaikę strategiją“, – komentavo finansų maklerio įmonės „Uniqum Capital“ vadovas Domas Klimavičius.

Kaip pastebi ekspertas, dėl kylančių palūkanų normų ir vangaus bankų skolinimo, investuotojai aktyviai ieško alternatyvių investavimo ir skolinimosi galimybių. Skolos vertybiniai popieriai, anksčiau buvę daugiausia institucinių investuotojų disponuojamu instrumentu, dabar vis dažniau tampa smulkiųjų investuotojų portfelio dalimi. Jie ypač vertina reikšmingą fiksuotą grąžą ir konkretų investicinį terminą.

Trumpuoju periodu, pasak D.Klimavičiaus, dalis investuotojų, įvertinusių neapibrėžtą ekonominę ir politinę situaciją, vis dar pageidauja trumpesnio laikotarpio investicijų, bet ne naujokai žino, jog obligacijų pajamingumas susijęs su tarpbankinėmis palūkanų normomis, kurios jau arti savo piko, ir, prognozuojama, mažės kitais metais. Tad šiuo metu – tinkamas metas įdarbinti lėšas, užfiksuoti aukštą pajamingumą ir kokybiškus obligacijų parametrus.

Pašnekovo žodžiais, „Kreda“ suteikė galimybę smulkiesiems investuotojams dalyvauti aukso amžių išgyvenančioje finansinių įstaigų, kurios šiais metais demonstruoja įspūdingus pelningumus, veikloje. Finansų įstaigų leidžiamos subordinuotosios obligacijos, skirtos antrojo lygio kapitalo stiprinimui, paprastai eiliniam investuotojui nėra prieinamos – lėšos pritraukiamos iš institucinių investuotojų.

„Kreda“ pasirinko kitą kelią: suteikia galimybę visiems norintiems padėti sustiprinti jos kapitalo bazę, taip įgalinant kredito unijų grupę auginti paskolų portfelį mažų ir vidutinių įmonių bei žemės ūkio tiksliniuose segmentuose. Investuojantiems į obligacijas siūloma 12 proc. siekianti metinė grąža šešerių metų laikotarpiui.

„Subordinuotosios obligacijos į finansų įstaigos antrojo lygio kapitalą įsiskaičiuoja tik tuo atveju, jei obligacijų trukmė yra daugiau nei 5 metai – terminui trumpėjant, suma kapitale proporcingai amortizuojasi. Kitaip tariant, tokios obligacijos emitentui tampa mažiau patrauklios ir paprastai būna išperkamos anksčiau laiko. Tokią galimybę turi ir „Kreda“. Obligacijų išpirkimo terminas – 2029 m. spalio 20 d. Vienos obligacijos nominali vertė 1000 eurų, o platinimo kaina – 959,1118 euro.

Remiantis neaudituotais pirmojo 2023 m. pusmečio finansiniais rezultatais, „Kreda“ grupės turtas siekė 449,2 mln. eurų – augo net 83 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2022 m. Pelnas atitinkamai didėjo 101 proc. ir pasiekė 1,8 mln. eurų.

Jungtinės centrinės kredito unijos (JCKU) administruojamos „Kreda“ grupės unijų užimama rinkos dalis 2023 m. pirmąjį ketvirtį siekė 36,7 proc. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, rinkos dalis padidėjo 14,6 proc. Tokį veržlų augimą lėmė įgyvendinta plėtra, prie grupės prisijungus trims naujoms unijoms. Jų „Kreda“ grupėje šiuo metu – 14.

Bendras paskolų portfelis 2023 m. pirmąjį pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 81 proc. – paskolų portfelio suma pasiekė 389,2 mln. eurų. Lyginant su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, paskolos fiziniams asmenims augo 70 proc., verslui – 112 proc. Labiausiai augo būsto paskolos (117 proc. augimas) ir paskolos smulkiam bei vidutiniam verslui (121 proc. augimas). Grupės 2023 m. pirmojo pusmečio indėlių portfelis padidėjo 84 proc. – iki 395,3 mln. eurų.