„Tai yra pirmiausia Lietuvos ir Lietuvos Vyriausybės atsakomybė dėl to plano, kurį jie parengė, suderino su Komisija ir šalimis narėmis, jį pasitvirtino, įgyvendinimo. Žinoma, kad šiuo metu kalbame apie pirmojo mokėjimo, 26 mln. eurų, suspendavimą, kol kas ir Lietuva nepateikė prašymo dėl šių lėšų gavimo“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.
„Komisija yra informuota, žino, kad Lietuva pateikė mokesčių reformą, bet tai, kas iš jos liko šiuo metu – panašu, kad to nebūtų pakankama, jog būtų užtikrintas lėšų gavimas. Aišku, viskas priklausys kaip pasibaigs parlamente diskusijos, kokią ambicija turės mokesčių paketas. Tai, ką Komisija įvertino dabar matydama, kas yra diskutuojama, tai netraukia tam, kad RRF lėšos būtų išmokėtos“, – akcentavo jis.
Persiderėti dėl plano būtų rizikinga – Lietuva galėtų nespėti panaudoti RRF lėšų
Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas praeitą savaitę kreipėsi į Finansų ministeriją dėl Vyriausybės prisiimtų mokestinių įsipareigojimų EK ir ragino dėl jų persiderėti. V. Sinkevičius tikino, kad teoriškai tokia galimybė egzistuoja, tačiau būtų didelė rizika, kad Lietuva nebespėtų panaudoti RRF lėšų.
„Lietuva, jei neklystu, dabar pateikė peržiūrėtą RRF planą, kur pagrindinis dėmesys buvo „RePowerEU“ dalies įtraukimui. Pateikto iš naujo plano dalis dabar yra vertinama ir, kiek žinau, vyksta bendradarbiavimas tarp Komisijos ir Finansų ministerijos, kad būtų patvirtintas įtraukimas“, – sakė EK narys.
„Šiuo atveju, visiškai persiderėti iš naujo, aš matyčiau didelę riziką, kad Lietuva tuomet nespės panaudoti RRF lėšų. Tai galbūt būtų galima teoriškai, bet praktiškai būtų labai sudėtinga, nes galutinė data, iki kada galima panaudoti lėšas yra 2026 m. Aš čia matyčiau labai didelį iššūkį Lietuvai“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad vasario pabaigoje Europos Komisija (EK) patvirtino teigiamą preliminarų pirmojo Lietuvos 2022 m. lapkričio 30 d. pateikto mokėjimo prašymo pagal RRF fondo dalies rodiklių vertinimą. Išnagrinėjusi Lietuvos valdžios institucijų pateiktus duomenis, EK nusprendė, kad tinkamai pasiektas 31 iš tarybos įgyvendinimo sprendime nustatytų 33 rodiklių. Lietuva tuomet pateikė prašymą gauti 565 mln. eurų, pirmojo mokėjimo metu šaliai buvo pervesta 542 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra tvirtinusi, kad Lietuvai gavus virš 0,5 mlrd. eurų pirmojo mokėjimo prašymo RRF fondo lėšų, dar 26 mln. eurų lėšų yra sulaikyta. Su antruoju mokėjimo prašymu EK numatoma atsiskaityti už 17 rodiklių, iš kurių šiai dienai jau pasiekta 10 rodiklių.
Antrąjį mokėjimo prašymą EK planuojame teikti po „Naujos kartos Lietuva“ plano keitimo patvirtinimo, kuris yra numatytas rudenį. Finansų viceministrė Vaida Markevičienė yra tvirtinus, kad atsiskaičius už rodiklius, antruoju mokėjimu bus gauta 230 mln. eurų.
Finansų ministerija oficialiai yra pateikusi EK papildytą „Naujos kartos Lietuva“ (NKL) planą su 1,8 mlrd. eurų papildomų investicijų.
