Už įstatymo projektą balsavo 39, prieš 43, susilaikė 22 Seimo nariai.
Siūlymo rengėjai pažymėjo, kad įstatymo projektu buvo siekiama mažinti šešėlį, didinti PVM mokėtojų skaičių, kurti naujas darbo vietas, skatinti vartojimą ir turizmo atsigavimą, išsaugoti maitinimo sektoriaus patrauklumą ir užtikrinti darbo užmokesčio augimą.
Tarp įstatymo projektą rengusių parlamentarų, be demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narių taip pat yra ir „darbietis“ Vytautas Gapšys. Šiuo metu PVM lengvata maitinimo įstaigoms numatoma iki 2023 metų pabaigos.
Įstatymo iniciatoriai pažymi, kad nuolatinis lengvatinis PVM tarifas maitinimo sektoriui nesukuria valstybei papildomų nuostolių, kadangi jo potencialų netekimą kompensuoja iš „šešėlio ištrauktos lėšos“ – didėjantis socialinio draudimo įmokų, gyventojų pajamų, pelno mokesčio surinkimas.
Praeitų metų pabaigoje Seimas priėmė sprendimus, kuriais buvo numatyta neribotam laikui taikyti PVM lengvatą apgyvendinimo paslaugų įmonėms, meno ir kultūros įstaigų lankymui, spausdintoms ir elektroninėms knygoms.
Demokratams „Vardan Lietuvos“ siūlant neterminuotą lengvatinį PVM tarifą maitinimo sektoriui, parlamento Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė yra išreiškęs abejonę lengvatos pratęsimo perspektyva. Jis akcentavo, kad tarp iniciatorių netgi nėra koalicijai priklausiančių narių parašų, nors lengvatos „amžinumo“ siekianti Viešbučių ir restoranų asociacija jų ieškojo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen taip pat tikino neketinanti pritarti Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymui taikyti neterminuota lengvatinįPVM tarifą maitinimo sektoriui. Ji tikina nepritarusi lengvatos pratęsimui jau praėjusiais metais, o šiemet siūlo nedaryti „Švilpiko dienos“ ir nepritarti iniciatyvai.
